Parengta projekto LiBiTOP galimybių studija

Projektui LiBiTOP einant į pabaigą parengtas pagrindinis daugiau kaip dvejus metus trūkusių tyrimų rezultatas - Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų paskirties, funkcijų, paslaugų, ir valdymo plėtros galimybių studija. Galimybių studijoje pateikiamos rekomendacijos dėl 10 valstybinės reikšmės ir apskričių bibliotekų vaidmenų visoje Lietuvos bibliotekų sistemoje; steigėjams ir ministerijoms pateikti pasiūlymai dėl kiekvienos bibliotekos valdymo sprendimų per artimiausią dešimtmetį. Galimybių studija paremta visų projekto LiBiTOP mokslinių tyrimų rezultatais. 

Dokumente pateikiamos ir bendrosios bibliotekų valdymo rekomendacijos, kurios gali būti naudingos kuruojant ir koordinuojant visos Lietuvos bibliotekų sistemos plėtrą. Rekomendacijos grindžiamos įžvalgomis apie Lietuvos bibliotekų sistemos potencialą:

1.      Bibliotekų sistema – tai galinga įvairių valstybės programų įgyvendinimo informacinė infrastruktūra. Ugdydamos vartotojų informacijos gebėjimus, teikdamos sprendimams priimti, mokymuisi, tyrimams atlikti reikalingą informaciją ir konsultacijas, darbui, studijoms ir mokymuisi tinkamas erdves, bibliotekos padeda organizuoti sėkmingą žmonių veiklą įvairiose srityse. 

2.      Bibliotekų sistema – tai tankiausias, įvairius vartotojų poreikius tenkinantis valstybės institucijų tinklas. Lietuvos bibliotekų sistemą sudaro keli skirtingi bibliotekų tinklai, iš esmės pasiekiantys visus Lietuvos gyventojus ir tenkinantys įvairius jų poreikius (mokslo, studijų, mokymosi visą gyvenimą, sprendimų priėmimo, profesinius, kultūrinius, socialinės integracijos ir kt.). Kito tokio masto ir įvairovės organizacijų sistemos Lietuvoje nėra. Organizuojant paslaugų teikimą per visas tam tikro tinklo nares, galima pasiekti didžiulę vartotojų auditoriją, t.y. taip sustiprinamas teikiamos paslaugos, vykdomos programos poveikis.

3.      Bibliotekų sistemos indėlis vykdant valstybės prioritetus iš esmės yra horizontalus ir apima valstybės švietimo, mokslo, kultūros, informacinės visuomenės, socialinės, sveikatos apsaugos, inovacijų, regioninės politikos įgyvendinimo sritis. Bibliotekos gali būti įvairių valstybės programų ir paslaugų, pvz., e.valdžios, e.sveikatos ir kt. sklaidos kanalas. Šį kanalą savo poreikiams gali panaudoti visos Vyriausybės žinybos, skirdamos išteklius tokioms programoms įgyvendinti ir nekurdamos veiklą dubliuojančių struktūrų.

Galimybių studijoje parengtos septynios rekomendacijos dėl valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų (be to, ir viešųjų, mokslinių, specialiųjų bibliotekų) valdymo:

• Sukurti nacionalinę bibliotekų strategiją. Galimybių studijoje atlikta analizė parodė, kad bibliotekos sėkmingiausiai ir efektyviausiai funkcionuoja, kai valstybė jas įtraukia į savo tikslų įgyvendinimo procesus ir programas. Projekte LiBiTOP atlikti tyrimai atskleidė, kad šiuo metu Lietuvos strateginiuose dokumentuose bibliotekos matomos menkai, o bibliotekų strategijų nesukurta; steigėjai nesuvokia bibliotekų potencialo ir nekelia joms jokių strateginių tikslų, t. y. bibliotekos neturi jokių veiklos gairių, kuriomis galėtų vadovautis. Tokie tyrimo rezultatai akivaizdžiai rodo būtinybę kurti nacionalinę strategiją. 
• Įsteigti tarpžinybinę bibliotekų valdymo agentūrą, kuri kurtų tarpžinybines bibliotekų veiklos programas, aprūpintų jas lėšomis ir užtikrintų jų įgyvendinimą. Toks bibliotekų tinklo valdymo sprendimas būtinas atsižvelgiant į tai, kad bibliotekos leidžia įgyvendinti įvairių žinybų prioritetus. Pastarųjų metų patirtis parodė, kad bibliotekų valdymas ir prioritetų nustatymas atskirose žinybose skatina vienpusį bibliotekų vaidmenų suvokimą, akcentuojant tik vieną aspektą (pvz., kultūros). Svarbu, kad naujos sukurtos tarpžinybinės institucijos veikloje dalyvautų visi Lietuvos bibliotekų sistemos valdytojai, o taip pat ir suinteresuotos žinybos.
• Atnaujinti Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymą, apibūdinant visų Lietuvos bibliotekų sistemos narių vaidmenis ir steigėjų funkcijas ir atsakomybę.
• Įtraukti bibliotekas į ministerijų strateginių planų bei bibliotekų veiklos strategijų kūrimą. Projekto LiBiTOP tyrimų rezultatai patvirtino, kad daugelis bibliotekų suvokia savo misiją, nustato strateginius prioritetus, tačiau Vyriausybės patvirtinta strateginio planavimo metodika taikoma atsainiai. Steigėjų ir bibliotekų parengtų strateginių planų kokybė prasta. Rekomenduojama skirti daugiau dėmesio strateginiam planavimui atskirų bibliotekas valdančių žinybų mastu bei kolektyviai rengiant bibliotekų strateginius dokumentus. Į šį procesą naudinga įtraukti bibliotekas. Tą parodė ir „Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros scenarijų tyrimas“, kurio produktyvumą ir sėkmę lėmė bibliotekų darbuotojų, ministerijų ir žinybų atstovų ir kitų socialinių partnerių dalyvavimas diskusijoje.
• Užtikrinti sistemingą bibliotekų darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimą visoje Lietuvos bibliotekų sistemoje. Vienas iš ypatingų bibliotekų potencialo elementų yra profesinė kompetencija, dėl kurios trūkumo gali prastėti bibliotekos intelektinės produkcijos kokybė. Taigi, labai svarbu kelti reikalavimus bibliotekų darbuotojų kompetencijai ir sudaryti sąlygas nuolat ją tobulinti. Iki 2013 metų Lietuvoje veikė „Bibliotekų specialistų kvalifikacijos kėlimo 2009-2013 metų programa“, tačiau kitų dokumentų nebuvo parengta.Sprendžiant šią problemą rekomenduojama: ištirti Lietuvos bibliotekų sistemos darbuotojų poreikius tobulinti kvalifikaciją, sukurti tarpžinybinę bibliotekų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo strategiją.
• Tinkamai reglamentuoti kultūros paveldo valdymą Lietuvos bibliotekose. Reikalingos konkrečios rekomendacijos dėl kultūros paveldo objektų nustatymo ir saugojimo bibliotekose. Augant kultūros paveldo objektų skaičiui, blogėja jų saugojimo sąlygos ilgalaikiam saugojimui nepritaikytose bibliotekų saugyklose, didėja bibliotekų veiklos kaštai. Su tokia pačia problema susiduria privalomąjį egzempliorių saugančios valstybinės reikšmės bibliotekos. Privalomojo egzemplioriaus saugojimo klausimą reikia spręsti valstybiniu mastu ir sistemingai, nurodant optimalų saugotojų skaičių ir įrengiant specialias saugyklas už didmiesčių ribų, kur saugojimo kaštai gerokai sumažėtų.
• Tobulinti Lietuvos bibliotekų veiklos vertinimo sprendimus ir priemones. Projekte LiBiTOP analizuojant steigėjų ir bibliotekų strateginius planus, veiklos rodiklius nustatytos dvi problemos: a) strateginiuose planuose neparenkami ir netaikomi tinkami veiklos vertinimo rodikliai; b) menka statistinių bibliotekų veiklos duomenų, reikalingų kokybiniams rodikliams skaičiuoti, kokybė ir patikimumas. Rekomenduojama apsvarstyti ir pritaikyti tarptautiniuose standartuose pateikiamus rodiklius, kurie atspindėtų ne tik aprūpinimo paslaugomis, bet ir jų panaudos, vidinių bibliotekų procesų našumo, potencialo teikti paslaugas aspektus. 

Daugiau rekomendacijų bibliotekų vadovams ir ministerijoms bei steigėjams rasite galimybių studijos tekste.

Žvilgsnis į ateitį: Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešosios bibliotekos 2023

2012 m. gruodžio mėnesį projekto LiBiTOP komanda pradeda unikalų bibliotekininkystės eksperimentą – Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros scenarijų tyrimą. Tyrimas – tai seminarų ciklas, kuriame Lietuvos bibliotekininkai, mokslininkai, verslininkai, valstybės tarnautojai, visuomeninių organizacijų atstovai kartu svarstys, kaip pasikeis valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų aplinka iki 2023 metų. Planuojama, kad prie scenarijų sukūrimo prisidės daugiau kaip 100 dalyvių. Šis straipsnis skirtas aptarti scenarijų planavimo metodo taikymą bei naudą bibliotekininkystėje ir apibūdinti scenarijų kūrimo vaidmenį projekte LiBiTOP. 

Kodėl svarbu kurti ateities plėtros scenarijus? 

Kiekviena organizacija nuolatos sprendžia klausimą – kaip pasiruošti ateičiai? Atsakyti nepaprastai sudėtinga, nes niekas nežino, kokia bus ateitis. Tad kaip pasirinkti geriausią strategiją, jeigu organizacija nežino, kokia bus ateities aplinka?

Šiam klausimui spręsti buvo sukurtas scenarijų planavimo metodas. Jis leidžia giliau suprasti, kaip gali pasikeisti aplinka, kurioje gyvuoja organizacija. Tai daroma kuriant alternatyvius organizacijos aplinkos ateities raidos scenarijus, arba savotiškus ateities pasakojimus. Scenarijų kūrimas – disciplinuotas, nuoseklus procesas, o ne fantazijos apie ateitį. Jo metu žingsnis po žingsnio svarstoma, kaip ateityje gali rutuliotis įvairios pokyčius skatinančios jėgos, ypač tos, dėl kurių kaitos krypčių nėra vienareikšmiško atsakymo. Todėl scenarijai leidžia įžvelgti netikėtas, sunkiai nuspėjamas ateities situacijas, ir įveikti strategams pavojingus žmogaus mąstymo apribojimus. O jie, patikėkite, būdingi netgi novatoriškoms asmenybėms:

„Nemanau, kad kas nors norės turėti kompiuterį namuose“, – Kenas Olsonas, Skaitmeninių įrenginių korporacijos (angl. Digital Equipment Corporation) prezidentas, 1977 m.

 „Sunkesnės nei oras skraidančios mašinos yra neįmanomos“, – Lordas Kelvinas, Didžiosios Britanijos karališkosios mokslo draugijos prezidentas, 1895 m. (West, 2008).

Vienas jau klasikiniu tapęs scenarijų planavimo sėkmės pavyzdys – korporacijos Shell atvejis. Shell pradėjo taikyti scenarijų planavimo metodą dar 1970-aisiais ir buvo viena iš nedaugelio organizacijų, pasiruošusių visiškai netikėtos 1973 metų naftos krizės pasekmėms (Heijden, 2005). Būtent šis pasiruošimas ir leido Shell tapti viena iš didžiausių pasaulio naftos kompanijų.

Verslo ir viešojo sektoriaus organizacijose scenarijai naudojami tam, kad patikrintų esamų strategijų tinkamumą esant tam tikroms ateities sąlygoms ir sukurtų naujas strategijas. Scenarijai padeda organizacijai sėkmingai veikti ir geriau prisitaikyti savo aplinkoje.

Bibliotekos – nėra išimtis. Egzistuoja nemažai klausimų, į kuriuos nėra vienareikšmiško atsakymo. Kyla nemažai prieštaringų svarstymų dėl bibliotekų ateities: ar paplitus e.knygoms bibliotekos vis dar bus reikalingos? Kaip ateityje keisis skaitmeninių kūrinių intelektinės nuosavybės apsaugos formos? Ar plėtojantis informacijos ir komunikacijos technologijoms bus vertinama materiali bibliotekos erdvė? Kad pasirinktų tinkamą strategiją, bibliotekos turėtų svarstyti, kokia veikla optimaliausia kiekvienoje iš galimų pokyčių situacijų.

Ateities scenarijų kūrimas bibliotekininkystėje

Šiuolaikinės bibliotekos aktyviai taiko scenarijų planavimo metodą, kad sugebėtų tinkamai prisitaikyti sparčiai besikeičiančioje aplinkoje. Per pastarąjį dešimtmetį bibliotekininkystėje padidėjo susidomėjimas scenarijų planavimo metodo taikymu formuojant bibliotekų strategijas. Tačiau scenarijų planavimo bibliotekose ištakos siekia 20 a. pabaigą. JAV ir Australijos bibliotekose ateities scenarijai buvo kuriami svarstant įvairialypį informacijos ir komunikacijos technologijų plėtros poveikį, kuris sugriovė tradicinius leidinių komplektavimo modelius, pakeitė bibliotekų santykius su leidyklomis, paskatino bibliotekų paslaugų virtualėjimą. Todėl į klausimus, kas paveiks bibliotekų fondų komplektavimą ir naudojimą, ar ateityje išliks materialios bibliotekos ar jos transformuosis į virtualias, buvo sudėtinga pateikti vienareikšmišką atsakymą (Giesecke, 1999; Talvé, 2011).

1998 metais pasirodė pirmoji scenarijų planavimo knyga, skirta bibliotekininkams. Tai leidinys Scenarijų planavimas bibliotekoms (angl. Scenario planning for libraries), kurio redaktorė – JAV Nebraskos-Linkolno universiteto bibliotekos direktorė ir mokslininkė Joana Giesecke. Remiantis scenarijų planavimo guru Pierre‘o Wacko, Peterio Schwartzo, Keeso van der Heijdeno įžvalgomis, knygoje aptarta scenarijų tyrimų metodika, paaiškinta, kodėl bibliotekininkams verta įsitraukti į ateities scenarijų svarstymus (Scenario planning for libraries, 1998). Pažymėtina, kad jau daugiau, negu dešimtmetį, Joana Giesecke populiarina scenarijų planavimo metodą bibliotekose, taikė jį Nebraskos-Linkolno universiteto bibliotekoje, atliko ir kitų bibliotekų (tarp jų ir medicinos) scenarijų tyrimus (žr. Giesecke, 1999; Ludwig, Giesecke, Walton, 2010).

Naujausia scenarijų planavimo knyga bibliotekininkams išvydo šviesą 2010 metais. Tai Steve‘o O‘Connoro ir Peterio Sidorko kūrinys Įsivaizduokite savo bibliotekos ateitį: scenarijų planavimas bibliotekoms ir informacijos organizacijoms (angl. Imagine your library‘s future: scenario planning for libraries and information organisations). Leidinyje scenarijų planavimas pristatomas kaip svarbus strateginio planavimo įrankis bibliotekose. Knygoje pristatytas scenarijų planavimo atvejų rinkinys liudija platų šio metodo paplitimą užsienio bibliotekininkystėje. Bibliotekų ateities scenarijus kuria profesinės bibliotekų organizacijos, pavienės bibliotekos, bibliotekų konsorciumai (O‘Connor, Sidorko, 2010).

Projektas LiBiTOP ir bibliotekų ateities scenarijų tyrimas

Projektas LiBiTOP inicijuotas Lietuvos Respublikos Kultūros ir Švietimo ir mokslo ministerijų ir yra įgyvendinamas Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacijos. Jis skirtas išanalizuoti Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros galimybes ir perspektyvas per artimiausią dešimtmetį. Atlikus mokslinius tyrimus bus įvertinta, kokius vaidmenis šios bibliotekos gali atlikti, kokias paslaugas teikti, kaip užtikrinti, kad šios bibliotekos efektyviai veiktų visame šalies bibliotekų tinkle.

LiBiTOP skirtas tirti dalį Lietuvos bibliotekų tinklo – valstybinės reikšmės ir apskričių viešąsias bibliotekas. Tai 10 skirtingų tipų ir paskirties bibliotekų. Jos aptarnauja mokslininkus, medicinos ir technikos specialistus, vartotojus su specialiais poreikiais (pvz., turinčius regos sutrikimų),  įvairių Lietuvos regionų gyventojus.

Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešosios bibliotekos unikalios savo veikla (pvz., knygų, skirtų regos sutrikimus turintiems vartotojams, leidyba), turtingais kultūros paveldo fondais. Jos atlieka ypatingą vaidmenį visame šalies bibliotekų tinkle. Šioms bibliotekoms įstatymu pavesta savo kompetencijos srityje: koordinuoti kitų Lietuvos bibliotekų veiklą skatinant naujoves, naudingas visam bibliotekų tinklui; teikti bibliotekoms konsultacijas; rūpintis bibliotekininkystės specialistų kvalifikacijos kėlimu. Nuo šių bibliotekų sėkmingos ir efektyvios veiklos priklauso visų Lietuvos bibliotekų paslaugų kokybė.

Projekte LiBiTOP numatyta atlikti tris tyrimus, kurių pagrindu bus parengtas pagrindinis iniciatyvos rezultatas Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų galimybių studija. Tai:

·         Bibliotekų plėtros tendencijų ir veiksnių analizės tyrimas.

·         Bibliotekų ateities plėtros scenarijų tyrimas.

·         Bibliotekų strategijų, kokybinių ir kiekybinių veiklos rodiklių analizės tyrimas.

Tyrimų rezultatai padės tiriamų bibliotekų veiklą kuruojančioms institucijoms (ministerijoms, bibliotekų steigėjams) bei pačių bibliotekų vadovams priimti sprendimus, kaip efektyviai organizuoti šių organizacijų darbą ateityje ir užtikrinti, kad jos teiktų kokybiškas ir modernias paslaugas.

Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities scenarijų tyrimas skirtas nustatyti, kaip per artimiausius 10 metų, t.y. iki 2023 metų, pasikeis aplinka, kurioje gyvuoja šios bibliotekos, keisis šių bibliotekų paslaugų poreikis tarp vartotojų, kitų šalies bibliotekų, klientų (steigėjų, valstybinių institucijų), kokias grėsmes ir plėtros galimybes šioms bibliotekoms nulems visi minėti pokyčiai.

Scenarijai kuriami keturioms bibliotekų tipams, kuriuos atstovauja Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešosios bibliotekos:

• bibliotekos mokslininkams,
• bibliotekos regionams,
• bibliotekos medicinos ir technikos (pvz. inžineriams, architektrams, statybos specialistams ir kt.) specialistams,
• bibliotekos vartotojams su specialiaisiais poreikiais.

Kiekvienos bibliotekų grupės ateities scenarijus kuria atskira tyrimo dalyvių komanda. Dalyvių indėlis skirtingas – kai kurie jų dalyvaus tik viename seminare, kiti – keliuose renginiuose.

Bibliotekų ateities scenarijai kuriami dalyviams dirbant kartu seminaruose – diskutuojant ir atliekant įvairias užduotis. Tam numatyti 5 seminarai (žr. 1 pav.).

1 pav. Scenarijų kūrimo seminarai

Ateities scenarijų kūrimas vyks keliais etapais:

• Pirmame seminare nustatomos išorinės aplinkos jėgos, kurios lemia bibliotekoms reikšmingus pokyčius. Svarstomos tendencijos ir permainos, kurios gali paveikti bibliotekas per artimiausius 10 metų.
• Antrame seminare vertinama, kokios iš pirmame seminare nustatytų jėgų turės didžiausią poveikį bibliotekoms, kokių jėgų kaita ateityje sunkiai nuspėjama.
• Trečiame seminare ankstesnių rezultatų pagrindu apibūdinami ateities scenarijų pamatai. Ateities scenarijai kuriami atsižvelgiant į bibliotekoms didžiausią poveikį turinčias aplinkos jėgas, kurių ateities kaita sunkiai nuspėjama.
• Ketvirtame seminare nagrinėjama, kaip ankstesnio darbo metu apibūdinti scenarijai gali išsipildyti. Diskutuojama, kokia seka vyksta pokyčiai, kurie lemia scenarijų situacijų susiformavimą.
• Penktame seminare nustatoma, kokios galimybės atsiveria ir kokios grėsmės tyko bibliotekų ateityje. Svarstomos galimybės ir grėsmės atskirų ateities scenarijų situacijose.

Projekte LiBiTOP scenarijų tyrimo rezultatai bus naudojami vertinant dabartinių valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų strategijų perspektyvumą ir efektyvumą per artimiausius 10 metų. Scenarijų tyrimo rezultatai padės tobulinti šių bibliotekų strategijas ir tinkamai pasiruošti ateities pokyčiams.

Vietoj išvadų

Valstybinės reikšmės ir apskričių viešosios bibliotekos atstovauja įvairius bibliotekų tipus (specialiąsias, akademines, viešąsias, mokslines). Todėl projekto LiBiTOP rezultatai naudingi ir kitiems Lietuvos bibliotekų tinklo nariams. Ateities scenarijų tyrimas ir jo rezultatai suteiks tyrimo dalyviams ir/ar stebėtojams keletą svarbių galimybių:

• Panaudoti tyrimo metu sukurtus scenarijus to paties tipo Lietuvos bibliotekoms. Jie gali būti naudojami kuriant bibliotekų strateginius planus, svarstant apie  ateityje teiktinas paslaugas, galimas partnerystes, projektus.
• Susipažinti su scenarijų planavimo praktika, kuria galima pasinaudoti kuriant atskiros bibliotekos strateginius planus. Scenarijų planavimo metodas gali būti taikomas bet kurioje valstybės, viešojo ar verslo sektoriaus organizacijoje svarstant, kokių veiksmų reikia imtis ateityje, kokias paslaugas teikti ar produktus gaminti. Scenarijų planavimo metodas plačiai naudojamas ir kuriant nacionalinius strateginius planus. Šis metodas vis dar itin retai taikomas Lietuvoje ir visiškai netaikytas bibliotekose.
• Susitikti partneriams arba susikurti naujus bendradarbiavimo tinklus. Bibliotekų scenarijų tyrime dalyvaus daugybė įvairių sričių atstovų ir ekspertų. Bendras kūrybinis darbas leidžia atsirasti naujoms idėjoms, užmegzti naudingų ryšių, galbūt, susitarti dėl partnerystės.

Kviečiame stebėti tyrimo eigą ir pasinaudoti sukurtais scenarijais planuojant jūsų bibliotekos veiklą. Scenarijų planavimas padeda atsakyti į įvairius klausimus apie bibliotekų ateitį. O svarbiausia – jis padeda pradėti mąstyti apie ateitį ir kryptingai veikti – vadinasi, prisidėti prie pageidaujamų ateities rezultatų kūrimo. Kaip sakė vadybos guru Peteris Druckeris – „geriausias būdas nuspėti ateitį – ją sukurti.“ 

Literatūra

• GIESECKE, J. Scenario planning and collection development. Journal of library administration, 1999, vol. 28, issue 1, p. 81-92.
• HEIJDEN, K. van der. Scenarios: the art of strategic conversation. 2nd edition. Chichester: John Wiley & Sons Ltd., 2005. 356 p. ISBN 0-470-02368-6.
• LUDWIG, L.; GIESECKE, J.; WALTON, L. Scenario planning: a tool for academic health sciences libraries. Health information and libraries journal, 2010, vol. 27, issue 1, p. 28-36.
• O‘CONNOR, S.; SIDORKO, P. Imagine your library‘s future: scenario planning for libraries and information organisations. Oxford, Cambridge, New Delhi, 2010. 213. ISBN 978-1-84334-600-5.
• Scenario planning for libraries. Edited by Joan Giesecke. Chicago: American Library Association, 1998. 128 p. ISBN 0-8389-3482-X.
• TALVÉ, Annie. Libraries as places of invention. Library management [interaktyvus]. 2011, vol. 32, no. 8/9, p. 453-504 [žiūrėta 2012 m. spalio 3 d.]. Prieiga per Emerald Group Publishing Ltd. DOI 10.1108/01435121111187860.
• WEST, D. WestWords: Observations from the Desk of a Small-town Newspaper Publisher. Bloomington: AuthorHouse, 2008.
  

LiBiTOP - Lietuvos bibliotekų tinklo optimizavimo galimybių studija

2011 m. gruodžio 28 d. Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacija pasirašė sutartį su Europos socialinio fondo agentūra dėl projekto LiBiTOP įgyvendinimo. Projektas vykdomas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos prioriteto VP1-3 „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ priemonę VP1-3.2-ŠMM-02-V „Žinių apie mokslą ir technologijas gilinimas ir sklaida tarp mokinių ir jaunimo bei lyčių lygybės moksle skatinimas“. Iniciatyva įgyvendinama 2012-2014 metais.

Įgyvendindant projektą LiBiTOP siekiama parengti strateginio planavimo priemones, kurios padėtų bibliotekų vadovams ir jų veiklą kuruojančioms valdžios institucijoms priimti sprendimus dėl bibliotekų ateities plėtros galimybių ir perspektyvų. Projektas LiBiTOP sutelkia pagrindinį dėmesį į valstybinės reikšmės ir apskričių viešąsias bibliotekas. Tikime, kad tai strategiškai svarbios Lietuvos bibliotekų tinklo dalyvės, kurios turi didžiulę įtaką visai tinklo plėtrai. Tačiau projekte atliekami tyrimai ir rezultatai glaudžiai siejasi su mokslinių, specialiųjų ir viešųjų bibliotekų raidos aspektais, todėl naudingi ir kitoms panašaus profilio bibliotekoms.

Projekto metu numatyta atlikti kelis Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų tyrimus:

• Išanalizuoti šių bibliotekų plėtros tendencijas ir veiksnius.
• Atlikti tiriamų bibliotekų ateities plėtros scenarijų tyrimą.
• Išanalizuoti bibliotekų strategijas, kiekybinius ir kokybinius veiklos rodiklius.
• Parengti valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų paskirties, funkcijų, paslaugų ir valdymo plėtros galimybių studiją.

Sprendžiant bibliotekų strateginės plėtros klausimus pirmą kartą Lietuvos bibliotekininkystės istorijoje taikomas scenarijų planavimo metodas. Tai netradicinė strateginio planavimo priemonė, kuri padeda įvertinti ir apsvarstyti įvairias bibliotekų ateities raidos galimybes įskaitant netikėtas plėtros įžvalgas. Projekte ateities įžvalgų kūrimui bus pasitelkiamos ne tik bibliotekininkystės, bet ir kitų sričių specialistų kompetencijos.

„Geriausias būdas nuspėti ateitį – ją sukurti“, – teigė vadybos guru Peteris Druckeris. Tikimės bibliotekininkų profesinės ir akademinės bendruomenės paramos kuriant Lietuvos bibliotekų ateities vizijas ir paverčiant jas strateginės plėtros rekomendacijomis.

Pagrindiniai faktai apie projektą:

Projektą įgyvendina: Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacija; projekto partneris - Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija


Projekto vadovė: Irena Krivienė, Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacijos tarybos narė, Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė

Projekto tikslas:  parengti valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų paskirties, funkcijų, paslaugų ir valdymo plėtros galimybių studiją.

Projekto trukmė: 30 mėnesių (2012 m. gruodžio 28 d. - 2014 m. birželio 28 d.)