2014 m. gegužės 27 d., antradienis

Parengta projekto LiBiTOP galimybių studija

Projektui LiBiTOP einant į pabaigą parengtas pagrindinis daugiau kaip dvejus metus trūkusių tyrimų rezultatas - Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų paskirties, funkcijų, paslaugų, ir valdymo plėtros galimybių studija. Galimybių studijoje pateikiamos rekomendacijos dėl 10 valstybinės reikšmės ir apskričių bibliotekų vaidmenų visoje Lietuvos bibliotekų sistemoje; steigėjams ir ministerijoms pateikti pasiūlymai dėl kiekvienos bibliotekos valdymo sprendimų per artimiausią dešimtmetį. Galimybių studija paremta visų projekto LiBiTOP mokslinių tyrimų rezultatais. 

Dokumente pateikiamos ir bendrosios bibliotekų valdymo rekomendacijos, kurios gali būti naudingos kuruojant ir koordinuojant visos Lietuvos bibliotekų sistemos plėtrą. Rekomendacijos grindžiamos įžvalgomis apie Lietuvos bibliotekų sistemos potencialą:

1.      Bibliotekų sistema – tai galinga įvairių valstybės programų įgyvendinimo informacinė infrastruktūra. Ugdydamos vartotojų informacijos gebėjimus, teikdamos sprendimams priimti, mokymuisi, tyrimams atlikti reikalingą informaciją ir konsultacijas, darbui, studijoms ir mokymuisi tinkamas erdves, bibliotekos padeda organizuoti sėkmingą žmonių veiklą įvairiose srityse. 
2.      Bibliotekų sistema – tai tankiausias, įvairius vartotojų poreikius tenkinantis valstybės institucijų tinklas. Lietuvos bibliotekų sistemą sudaro keli skirtingi bibliotekų tinklai, iš esmės pasiekiantys visus Lietuvos gyventojus ir tenkinantys įvairius jų poreikius (mokslo, studijų, mokymosi visą gyvenimą, sprendimų priėmimo, profesinius, kultūrinius, socialinės integracijos ir kt.). Kito tokio masto ir įvairovės organizacijų sistemos Lietuvoje nėra. Organizuojant paslaugų teikimą per visas tam tikro tinklo nares, galima pasiekti didžiulę vartotojų auditoriją, t.y. taip sustiprinamas teikiamos paslaugos, vykdomos programos poveikis.
3.      Bibliotekų sistemos indėlis vykdant valstybės prioritetus iš esmės yra horizontalus ir apima valstybės švietimo, mokslo, kultūros, informacinės visuomenės, socialinės, sveikatos apsaugos, inovacijų, regioninės politikos įgyvendinimo sritis. Bibliotekos gali būti įvairių valstybės programų ir paslaugų, pvz., e.valdžios, e.sveikatos ir kt. sklaidos kanalas. Šį kanalą savo poreikiams gali panaudoti visos Vyriausybės žinybos, skirdamos išteklius tokioms programoms įgyvendinti ir nekurdamos veiklą dubliuojančių struktūrų.

Galimybių studijoje parengtos septynios rekomendacijos dėl valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų (be to, ir viešųjų, mokslinių, specialiųjų bibliotekų) valdymo:
  • Sukurti nacionalinę bibliotekų strategijąGalimybių studijoje atlikta analizė parodė, kad bibliotekos sėkmingiausiai ir efektyviausiai funkcionuoja, kai valstybė jas įtraukia į savo tikslų įgyvendinimo procesus ir programas. Projekte LiBiTOP atlikti tyrimai atskleidė, kad šiuo metu Lietuvos strateginiuose dokumentuose bibliotekos matomos menkai, o bibliotekų strategijų nesukurta; steigėjai nesuvokia bibliotekų potencialo ir nekelia joms jokių strateginių tikslų, t. y. bibliotekos neturi jokių veiklos gairių, kuriomis galėtų vadovautis. Tokie tyrimo rezultatai akivaizdžiai rodo būtinybę kurti nacionalinę strategiją. 
  • Įsteigti tarpžinybinę bibliotekų valdymo agentūrą, kuri kurtų tarpžinybines bibliotekų veiklos programas, aprūpintų jas lėšomis ir užtikrintų jų įgyvendinimą. Toks bibliotekų tinklo valdymo sprendimas būtinas atsižvelgiant į tai, kad bibliotekos leidžia įgyvendinti įvairių žinybų prioritetus. Pastarųjų metų patirtis parodė, kad bibliotekų valdymas ir prioritetų nustatymas atskirose žinybose skatina vienpusį bibliotekų vaidmenų suvokimą, akcentuojant tik vieną aspektą (pvz., kultūros). Svarbu, kad naujos sukurtos tarpžinybinės institucijos veikloje dalyvautų visi Lietuvos bibliotekų sistemos valdytojai, o taip pat ir suinteresuotos žinybos.
  • Atnaujinti Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymą, apibūdinant visų Lietuvos bibliotekų sistemos narių vaidmenis ir steigėjų funkcijas ir atsakomybę.
  • Įtraukti bibliotekas į ministerijų strateginių planų bei bibliotekų veiklos strategijų kūrimą. Projekto LiBiTOP tyrimų rezultatai patvirtino, kad daugelis bibliotekų suvokia savo misiją, nustato strateginius prioritetus, tačiau Vyriausybės patvirtinta strateginio planavimo metodika taikoma atsainiai. Steigėjų ir bibliotekų parengtų strateginių planų kokybė prasta. Rekomenduojama skirti daugiau dėmesio strateginiam planavimui atskirų bibliotekas valdančių žinybų mastu bei kolektyviai rengiant bibliotekų strateginius dokumentus. Į šį procesą naudinga įtraukti bibliotekas. Tą parodė ir „Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros scenarijų tyrimas“, kurio produktyvumą ir sėkmę lėmė bibliotekų darbuotojų, ministerijų ir žinybų atstovų ir kitų socialinių partnerių dalyvavimas diskusijoje.
  • Užtikrinti sistemingą bibliotekų darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimą visoje Lietuvos bibliotekų sistemojeVienas iš ypatingų bibliotekų potencialo elementų yra profesinė kompetencija, dėl kurios trūkumo gali prastėti bibliotekos intelektinės produkcijos kokybė. Taigi, labai svarbu kelti reikalavimus bibliotekų darbuotojų kompetencijai ir sudaryti sąlygas nuolat ją tobulinti. Iki 2013 metų Lietuvoje veikė „Bibliotekų specialistų kvalifikacijos kėlimo 2009-2013 metų programa“, tačiau kitų dokumentų nebuvo parengta.Sprendžiant šią problemą rekomenduojama: ištirti Lietuvos bibliotekų sistemos darbuotojų poreikius tobulinti kvalifikaciją, sukurti tarpžinybinę bibliotekų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo strategiją.
  • Tinkamai reglamentuoti kultūros paveldo valdymą Lietuvos bibliotekoseReikalingos konkrečios rekomendacijos dėl kultūros paveldo objektų nustatymo ir saugojimo bibliotekose. Augant kultūros paveldo objektų skaičiui, blogėja jų saugojimo sąlygos ilgalaikiam saugojimui nepritaikytose bibliotekų saugyklose, didėja bibliotekų veiklos kaštai. Su tokia pačia problema susiduria privalomąjį egzempliorių saugančios valstybinės reikšmės bibliotekos. Privalomojo egzemplioriaus saugojimo klausimą reikia spręsti valstybiniu mastu ir sistemingai, nurodant optimalų saugotojų skaičių ir įrengiant specialias saugyklas už didmiesčių ribų, kur saugojimo kaštai gerokai sumažėtų.
  • Tobulinti Lietuvos bibliotekų veiklos vertinimo sprendimus ir priemonesProjekte LiBiTOP analizuojant steigėjų ir bibliotekų strateginius planus, veiklos rodiklius nustatytos dvi problemos: a) strateginiuose planuose neparenkami ir netaikomi tinkami veiklos vertinimo rodikliai; b) menka statistinių bibliotekų veiklos duomenų, reikalingų kokybiniams rodikliams skaičiuoti, kokybė ir patikimumas. Rekomenduojama apsvarstyti ir pritaikyti tarptautiniuose standartuose pateikiamus rodiklius, kurie atspindėtų ne tik aprūpinimo paslaugomis, bet ir jų panaudos, vidinių bibliotekų procesų našumo, potencialo teikti paslaugas aspektus. 
Daugiau rekomendacijų bibliotekų vadovams ir ministerijoms bei steigėjams rasite galimybių studijos tekste.

2 komentarai:

  1. Tikiu, kad ši LiBiTOP galimybių studija tikrai padarys taip, kad tam tikrų funkcijų ar paslaugu valdymas bus daug lengvesnis ir suprantamesnis tiek darbuotojui, tiek vartotojui.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Labai džiugu, kad tokia įstaiga, kaip biblioteka tampa inovatyvi ir diegiasi įvairias sistemas, kurios gerina vartotojiškumą bei pačių darbuotojų darbą. Puiki idėja :)

    AtsakytiPanaikinti