Antras scenarijų kūrimo seminaras "Aplinkos jėgų poveikis bibliotekoms ir ateities kaita"

Penktadienį, sausio 11 d., įvyko dar vienas bibliotekų ateities scenarijų kūrimo seminaras „Aplinkos jėgų poveikis bibliotekoms ir ateities kaita“. Šiame seminare ankstesnio renginio rezultatų pagrindu dalyviai siekė nustatyti, kokios aplinkoje veikiančios jėgos turi didžiausią įtaką bibliotekoms, o jų ateities kaita per artimiausius 10 metų yra mažiausiai nuspėjama. Be to, seminare svarstyta, kokios organizacijos, susijusios su bibliotekomis bendra veikla, interesais, pastarosioms yra reikšmingiausios. Trumpa seminaro metodikos, turinio ir eigos apžvalga pateikiama žemiau esančiame įvadinio renginio pranešimo įraše.

Seminaro "Aplinkos jėgų poveikis bibliotekoms ir ateities kaita" įvadinis pranešimas 

Seminare dalyviai nagrinėjo įvairias aplinkos jėgas, kurios turi poveikį visoms arba tik tam tikrų rūšių bibliotekoms. Remdamiesi 1 seminaro „Pokyčiai bibliotekų aplinkoje“ diskusijų rezultatais tyrėjai suformulavo 29 jėgas, iš jų 13 jėgų turi įtaką visų tipų bibliotekoms (žr. lentelę).

Seminare dalyvavo net 61 įvairių organizacijų atstovas. Dalyvių pasiskirstymas pagal atstovaujamas organizacijas parodytas diagramoje.

Trečdalį seminaro dalyvių sudarė bibliotekų darbuotojai, tačiau nemažai dalyvių atstovavo mokslo ir studijų institucijas, ministerijas ir joms pavaldžias organizacijas.

Renginio rezultatų pagrindu tyrėjai parengs ateities scenarijų matricas, kurios bus nagrinėjamos kitame renginyje.

Nuoširdžiai dėkojame seminaro dalyviams ir laukiame jų ateinančiuose scenarijų kūrimo renginiuose! 

Seminaro dalyvių sąrašą galima peržiūrėti čia.

Startavo bibliotekų ateities scenarijų kūrimo seminarai

Gruodžio 12 d. įvyko pirmasis Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities scenarijų kūrimo seminaras Pokyčiai bibliotekų aplinkoje. Renginyje dalyviai atliko įvairias interaktyvias užduotis, skirtas nustatyti permainas, kurios gali turėti įtakos tiriamų bibliotekų ateities raidai per artimiausius 10 metų (t.y. iki 2023 metų). Seminare buvo siekiama:

• Aptarti tyrimo tikslą ir turinį, apibūdinti seminaro rezultatus ir jų panaudojimą scenarijams sukurti.
• Įsigilinti į tai, kas yra biblioteka ir kokioje aplinkoje ji veikia.
• Išnagrinėti, kokie pasaulyje ir Lietuvoje vykstantys politiniai, ekonominiai, socialiniai ir technologiniai pokyčiai gali turėti įtakos bibliotekų raidai per artimiausius 10 metų.
• Nustatyti, kokie su bibliotekomis susijusių organizacijų ir asmenų grupių pokyčiai gali turėti įtakos bibliotekų raidai per artimiausius 10 metų.
• Aptarti išskirtus bibliotekų aplinkos pokyčius ir juos lemiančias jėgas.

Įvadinis pranešimas from rock&roll bibliotekininkas on Vimeo

.
Renginio dalyviai – 42 bibliotekininkystės specialistai, mokslininkai, visuomenės veikėjai, vykdomosios valdžios ir savivaldos institucijų, asociacijų, pelno nesiekiančių ir visuomeninių organizacijų, verslo atstovai.

Darbas seminare vyko teminėse grupėse Bibliotekos regionams, Bibliotekos mokslininkams, Bibliotekos specialistams, Bibliotekos vartotojams su specialiaisiais poreikiais.

Susisteminę seminare išsakytas įžvalgas tyrėjai nustatys, kokios bibliotekų išorinės aplinkos jėgos paskatino dalyvių apibūdintus pokyčius. Šių jėgų sąrašas bus naudojamas kituose scenarijų kūrimo seminaruose.

Nuoširdžiai dėkojame visiems seminaro dalyviams!

Projekto LiBiTOP pamokos verslui

Ar verslas gali mokytis iš bibliotekų? Stereotipiška nuomonė byloja priešingą – geriausiu atveju verslo idėjos paprastai taikytinos bibliotekose, o ne atvirkščiai. Paprastai bibliotekos ir kitos viešojo sektoriaus organizacijos siejamos su biurokratija, inercija, lėtu naujovių diegimu.

Pasaulyje šį stereotipą jau paneigė Singapūro nacionalinė bibliotekų taryba, valdanti vietos viešųjų bibliotekų tinklą. Antai prestižinė JAV Harvardo verslo mokykla siūlo pasimokyti iš Singapūro viešųjų bibliotekų tinklo žmogiškųjų išteklių valdymo ir rinkodaros sprendimų. Šiai nuomonei antrina ir Europos verslininkams skirto žurnalo European Business Review autoriai, teigdami, kad Singapūro nacionalinė bibliotekų taryba pateikia fundamentalias strategijos pamokas, kurias komercinės kompanijos pavojingai ignoruoja.

Prestižiniame Lietuvos verslininkams skirtame dienraštyje "Verslo žinios" pasirodė straipsnis apie scenarijų planavimo metodo naudą verslui ruošiantis ateities pokyčiams. Kaip retas scenarijų planavimo metodo taikymo pavyzdys, kurių trūksta Lietuvos versle, pateiktas bibliotekininkystės projektas LiBiTOP. Kviečiame skaityti!

GIRZIUŠAS, Pijus. Ne spėja, o projektuoja. Verslo žinios, 2012 m. lapkričio 14, nr. 203, p. 14.

HALLOWELL, R.; KNOOP, C.-I.; NEO, B. S. Transforming Singapore‘s public libraries. Harvard Business Review: cases [interaktyvus]. Oct. 31, 2001 [žiūrėta 2012 m. rugpjūčio 6 d.]. Prieiga per internetą:
http://hbr.org/product/transforming-singapore-s-public-libraries/an/802009-PDF-ENG
 
HERACLEOUS L.; JOHNSTON R. Can business learn from the public sector? European Business Review. 2009, vol. 21, no. 4, p. 373-379. Prieiga per Emerald Publishing.

Žvilgsnis į ateitį: Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešosios bibliotekos 2023

2012 m. gruodžio mėnesį projekto LiBiTOP komanda pradeda unikalų bibliotekininkystės eksperimentą – Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros scenarijų tyrimą. Tyrimas – tai seminarų ciklas, kuriame Lietuvos bibliotekininkai, mokslininkai, verslininkai, valstybės tarnautojai, visuomeninių organizacijų atstovai kartu svarstys, kaip pasikeis valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų aplinka iki 2023 metų. Planuojama, kad prie scenarijų sukūrimo prisidės daugiau kaip 100 dalyvių. Šis straipsnis skirtas aptarti scenarijų planavimo metodo taikymą bei naudą bibliotekininkystėje ir apibūdinti scenarijų kūrimo vaidmenį projekte LiBiTOP. 

Kodėl svarbu kurti ateities plėtros scenarijus? 

Kiekviena organizacija nuolatos sprendžia klausimą – kaip pasiruošti ateičiai? Atsakyti nepaprastai sudėtinga, nes niekas nežino, kokia bus ateitis. Tad kaip pasirinkti geriausią strategiją, jeigu organizacija nežino, kokia bus ateities aplinka?

Šiam klausimui spręsti buvo sukurtas scenarijų planavimo metodas. Jis leidžia giliau suprasti, kaip gali pasikeisti aplinka, kurioje gyvuoja organizacija. Tai daroma kuriant alternatyvius organizacijos aplinkos ateities raidos scenarijus, arba savotiškus ateities pasakojimus. Scenarijų kūrimas – disciplinuotas, nuoseklus procesas, o ne fantazijos apie ateitį. Jo metu žingsnis po žingsnio svarstoma, kaip ateityje gali rutuliotis įvairios pokyčius skatinančios jėgos, ypač tos, dėl kurių kaitos krypčių nėra vienareikšmiško atsakymo. Todėl scenarijai leidžia įžvelgti netikėtas, sunkiai nuspėjamas ateities situacijas, ir įveikti strategams pavojingus žmogaus mąstymo apribojimus. O jie, patikėkite, būdingi netgi novatoriškoms asmenybėms:

„Nemanau, kad kas nors norės turėti kompiuterį namuose“, – Kenas Olsonas, Skaitmeninių įrenginių korporacijos (angl. Digital Equipment Corporation) prezidentas, 1977 m.

 „Sunkesnės nei oras skraidančios mašinos yra neįmanomos“, – Lordas Kelvinas, Didžiosios Britanijos karališkosios mokslo draugijos prezidentas, 1895 m. (West, 2008).

Vienas jau klasikiniu tapęs scenarijų planavimo sėkmės pavyzdys – korporacijos Shell atvejis. Shell pradėjo taikyti scenarijų planavimo metodą dar 1970-aisiais ir buvo viena iš nedaugelio organizacijų, pasiruošusių visiškai netikėtos 1973 metų naftos krizės pasekmėms (Heijden, 2005). Būtent šis pasiruošimas ir leido Shell tapti viena iš didžiausių pasaulio naftos kompanijų.

Verslo ir viešojo sektoriaus organizacijose scenarijai naudojami tam, kad patikrintų esamų strategijų tinkamumą esant tam tikroms ateities sąlygoms ir sukurtų naujas strategijas. Scenarijai padeda organizacijai sėkmingai veikti ir geriau prisitaikyti savo aplinkoje.

Bibliotekos – nėra išimtis. Egzistuoja nemažai klausimų, į kuriuos nėra vienareikšmiško atsakymo. Kyla nemažai prieštaringų svarstymų dėl bibliotekų ateities: ar paplitus e.knygoms bibliotekos vis dar bus reikalingos? Kaip ateityje keisis skaitmeninių kūrinių intelektinės nuosavybės apsaugos formos? Ar plėtojantis informacijos ir komunikacijos technologijoms bus vertinama materiali bibliotekos erdvė? Kad pasirinktų tinkamą strategiją, bibliotekos turėtų svarstyti, kokia veikla optimaliausia kiekvienoje iš galimų pokyčių situacijų.

Ateities scenarijų kūrimas bibliotekininkystėje

Šiuolaikinės bibliotekos aktyviai taiko scenarijų planavimo metodą, kad sugebėtų tinkamai prisitaikyti sparčiai besikeičiančioje aplinkoje. Per pastarąjį dešimtmetį bibliotekininkystėje padidėjo susidomėjimas scenarijų planavimo metodo taikymu formuojant bibliotekų strategijas. Tačiau scenarijų planavimo bibliotekose ištakos siekia 20 a. pabaigą. JAV ir Australijos bibliotekose ateities scenarijai buvo kuriami svarstant įvairialypį informacijos ir komunikacijos technologijų plėtros poveikį, kuris sugriovė tradicinius leidinių komplektavimo modelius, pakeitė bibliotekų santykius su leidyklomis, paskatino bibliotekų paslaugų virtualėjimą. Todėl į klausimus, kas paveiks bibliotekų fondų komplektavimą ir naudojimą, ar ateityje išliks materialios bibliotekos ar jos transformuosis į virtualias, buvo sudėtinga pateikti vienareikšmišką atsakymą (Giesecke, 1999; Talvé, 2011).

1998 metais pasirodė pirmoji scenarijų planavimo knyga, skirta bibliotekininkams. Tai leidinys Scenarijų planavimas bibliotekoms (angl. Scenario planning for libraries), kurio redaktorė – JAV Nebraskos-Linkolno universiteto bibliotekos direktorė ir mokslininkė Joana Giesecke. Remiantis scenarijų planavimo guru Pierre‘o Wacko, Peterio Schwartzo, Keeso van der Heijdeno įžvalgomis, knygoje aptarta scenarijų tyrimų metodika, paaiškinta, kodėl bibliotekininkams verta įsitraukti į ateities scenarijų svarstymus (Scenario planning for libraries, 1998). Pažymėtina, kad jau daugiau, negu dešimtmetį, Joana Giesecke populiarina scenarijų planavimo metodą bibliotekose, taikė jį Nebraskos-Linkolno universiteto bibliotekoje, atliko ir kitų bibliotekų (tarp jų ir medicinos) scenarijų tyrimus (žr. Giesecke, 1999; Ludwig, Giesecke, Walton, 2010).

Naujausia scenarijų planavimo knyga bibliotekininkams išvydo šviesą 2010 metais. Tai Steve‘o O‘Connoro ir Peterio Sidorko kūrinys Įsivaizduokite savo bibliotekos ateitį: scenarijų planavimas bibliotekoms ir informacijos organizacijoms (angl. Imagine your library‘s future: scenario planning for libraries and information organisations). Leidinyje scenarijų planavimas pristatomas kaip svarbus strateginio planavimo įrankis bibliotekose. Knygoje pristatytas scenarijų planavimo atvejų rinkinys liudija platų šio metodo paplitimą užsienio bibliotekininkystėje. Bibliotekų ateities scenarijus kuria profesinės bibliotekų organizacijos, pavienės bibliotekos, bibliotekų konsorciumai (O‘Connor, Sidorko, 2010).

Projektas LiBiTOP ir bibliotekų ateities scenarijų tyrimas

Projektas LiBiTOP inicijuotas Lietuvos Respublikos Kultūros ir Švietimo ir mokslo ministerijų ir yra įgyvendinamas Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacijos. Jis skirtas išanalizuoti Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros galimybes ir perspektyvas per artimiausią dešimtmetį. Atlikus mokslinius tyrimus bus įvertinta, kokius vaidmenis šios bibliotekos gali atlikti, kokias paslaugas teikti, kaip užtikrinti, kad šios bibliotekos efektyviai veiktų visame šalies bibliotekų tinkle.

LiBiTOP skirtas tirti dalį Lietuvos bibliotekų tinklo – valstybinės reikšmės ir apskričių viešąsias bibliotekas. Tai 10 skirtingų tipų ir paskirties bibliotekų. Jos aptarnauja mokslininkus, medicinos ir technikos specialistus, vartotojus su specialiais poreikiais (pvz., turinčius regos sutrikimų),  įvairių Lietuvos regionų gyventojus.

Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešosios bibliotekos unikalios savo veikla (pvz., knygų, skirtų regos sutrikimus turintiems vartotojams, leidyba), turtingais kultūros paveldo fondais. Jos atlieka ypatingą vaidmenį visame šalies bibliotekų tinkle. Šioms bibliotekoms įstatymu pavesta savo kompetencijos srityje: koordinuoti kitų Lietuvos bibliotekų veiklą skatinant naujoves, naudingas visam bibliotekų tinklui; teikti bibliotekoms konsultacijas; rūpintis bibliotekininkystės specialistų kvalifikacijos kėlimu. Nuo šių bibliotekų sėkmingos ir efektyvios veiklos priklauso visų Lietuvos bibliotekų paslaugų kokybė.

Projekte LiBiTOP numatyta atlikti tris tyrimus, kurių pagrindu bus parengtas pagrindinis iniciatyvos rezultatas Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų galimybių studija. Tai:

·         Bibliotekų plėtros tendencijų ir veiksnių analizės tyrimas.

·         Bibliotekų ateities plėtros scenarijų tyrimas.

·         Bibliotekų strategijų, kokybinių ir kiekybinių veiklos rodiklių analizės tyrimas.

Tyrimų rezultatai padės tiriamų bibliotekų veiklą kuruojančioms institucijoms (ministerijoms, bibliotekų steigėjams) bei pačių bibliotekų vadovams priimti sprendimus, kaip efektyviai organizuoti šių organizacijų darbą ateityje ir užtikrinti, kad jos teiktų kokybiškas ir modernias paslaugas.

Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities scenarijų tyrimas skirtas nustatyti, kaip per artimiausius 10 metų, t.y. iki 2023 metų, pasikeis aplinka, kurioje gyvuoja šios bibliotekos, keisis šių bibliotekų paslaugų poreikis tarp vartotojų, kitų šalies bibliotekų, klientų (steigėjų, valstybinių institucijų), kokias grėsmes ir plėtros galimybes šioms bibliotekoms nulems visi minėti pokyčiai.

Scenarijai kuriami keturioms bibliotekų tipams, kuriuos atstovauja Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešosios bibliotekos:

• bibliotekos mokslininkams,
• bibliotekos regionams,
• bibliotekos medicinos ir technikos (pvz. inžineriams, architektrams, statybos specialistams ir kt.) specialistams,
• bibliotekos vartotojams su specialiaisiais poreikiais.

Kiekvienos bibliotekų grupės ateities scenarijus kuria atskira tyrimo dalyvių komanda. Dalyvių indėlis skirtingas – kai kurie jų dalyvaus tik viename seminare, kiti – keliuose renginiuose.

Bibliotekų ateities scenarijai kuriami dalyviams dirbant kartu seminaruose – diskutuojant ir atliekant įvairias užduotis. Tam numatyti 5 seminarai (žr. 1 pav.).

1 pav. Scenarijų kūrimo seminarai

Ateities scenarijų kūrimas vyks keliais etapais:

• Pirmame seminare nustatomos išorinės aplinkos jėgos, kurios lemia bibliotekoms reikšmingus pokyčius. Svarstomos tendencijos ir permainos, kurios gali paveikti bibliotekas per artimiausius 10 metų.
• Antrame seminare vertinama, kokios iš pirmame seminare nustatytų jėgų turės didžiausią poveikį bibliotekoms, kokių jėgų kaita ateityje sunkiai nuspėjama.
• Trečiame seminare ankstesnių rezultatų pagrindu apibūdinami ateities scenarijų pamatai. Ateities scenarijai kuriami atsižvelgiant į bibliotekoms didžiausią poveikį turinčias aplinkos jėgas, kurių ateities kaita sunkiai nuspėjama.
• Ketvirtame seminare nagrinėjama, kaip ankstesnio darbo metu apibūdinti scenarijai gali išsipildyti. Diskutuojama, kokia seka vyksta pokyčiai, kurie lemia scenarijų situacijų susiformavimą.
• Penktame seminare nustatoma, kokios galimybės atsiveria ir kokios grėsmės tyko bibliotekų ateityje. Svarstomos galimybės ir grėsmės atskirų ateities scenarijų situacijose.

Projekte LiBiTOP scenarijų tyrimo rezultatai bus naudojami vertinant dabartinių valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų strategijų perspektyvumą ir efektyvumą per artimiausius 10 metų. Scenarijų tyrimo rezultatai padės tobulinti šių bibliotekų strategijas ir tinkamai pasiruošti ateities pokyčiams.

Vietoj išvadų

Valstybinės reikšmės ir apskričių viešosios bibliotekos atstovauja įvairius bibliotekų tipus (specialiąsias, akademines, viešąsias, mokslines). Todėl projekto LiBiTOP rezultatai naudingi ir kitiems Lietuvos bibliotekų tinklo nariams. Ateities scenarijų tyrimas ir jo rezultatai suteiks tyrimo dalyviams ir/ar stebėtojams keletą svarbių galimybių:

• Panaudoti tyrimo metu sukurtus scenarijus to paties tipo Lietuvos bibliotekoms. Jie gali būti naudojami kuriant bibliotekų strateginius planus, svarstant apie  ateityje teiktinas paslaugas, galimas partnerystes, projektus.
• Susipažinti su scenarijų planavimo praktika, kuria galima pasinaudoti kuriant atskiros bibliotekos strateginius planus. Scenarijų planavimo metodas gali būti taikomas bet kurioje valstybės, viešojo ar verslo sektoriaus organizacijoje svarstant, kokių veiksmų reikia imtis ateityje, kokias paslaugas teikti ar produktus gaminti. Scenarijų planavimo metodas plačiai naudojamas ir kuriant nacionalinius strateginius planus. Šis metodas vis dar itin retai taikomas Lietuvoje ir visiškai netaikytas bibliotekose.
• Susitikti partneriams arba susikurti naujus bendradarbiavimo tinklus. Bibliotekų scenarijų tyrime dalyvaus daugybė įvairių sričių atstovų ir ekspertų. Bendras kūrybinis darbas leidžia atsirasti naujoms idėjoms, užmegzti naudingų ryšių, galbūt, susitarti dėl partnerystės.

Kviečiame stebėti tyrimo eigą ir pasinaudoti sukurtais scenarijais planuojant jūsų bibliotekos veiklą. Scenarijų planavimas padeda atsakyti į įvairius klausimus apie bibliotekų ateitį. O svarbiausia – jis padeda pradėti mąstyti apie ateitį ir kryptingai veikti – vadinasi, prisidėti prie pageidaujamų ateities rezultatų kūrimo. Kaip sakė vadybos guru Peteris Druckeris – „geriausias būdas nuspėti ateitį – ją sukurti.“ 

Literatūra

• GIESECKE, J. Scenario planning and collection development. Journal of library administration, 1999, vol. 28, issue 1, p. 81-92.
• HEIJDEN, K. van der. Scenarios: the art of strategic conversation. 2nd edition. Chichester: John Wiley & Sons Ltd., 2005. 356 p. ISBN 0-470-02368-6.
• LUDWIG, L.; GIESECKE, J.; WALTON, L. Scenario planning: a tool for academic health sciences libraries. Health information and libraries journal, 2010, vol. 27, issue 1, p. 28-36.
• O‘CONNOR, S.; SIDORKO, P. Imagine your library‘s future: scenario planning for libraries and information organisations. Oxford, Cambridge, New Delhi, 2010. 213. ISBN 978-1-84334-600-5.
• Scenario planning for libraries. Edited by Joan Giesecke. Chicago: American Library Association, 1998. 128 p. ISBN 0-8389-3482-X.
• TALVÉ, Annie. Libraries as places of invention. Library management [interaktyvus]. 2011, vol. 32, no. 8/9, p. 453-504 [žiūrėta 2012 m. spalio 3 d.]. Prieiga per Emerald Group Publishing Ltd. DOI 10.1108/01435121111187860.
• WEST, D. WestWords: Observations from the Desk of a Small-town Newspaper Publisher. Bloomington: AuthorHouse, 2008.
  

Mus konsultuoja: pristatome scenarijų planavimo ekspertus

Projekte LiBiTOP numatyta taikyti vis dar naujove Lietuvoje laikomą scenarijų planavimo (angl. scenario planning) metodą. Šis metodas jau seniai taikomas užsienio šalių privačiame ir viešajame sektoriuje. Siekiant užtikrinti Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities scenarijų kūrimo tyrimo kokybę projekto tyrėjus konsultuoja užsienio ekspertai. Birželio 12-14 d. ekspertai lankėsi Lietuvoje, susipažino su tiriamosiomis bibliotekomis, dalyvavo seminare su Lietuvos bibliotekininkystės ir mokslo ir studijų sistemos įžvalgos tyrimo grupės atstovais. Norėtumėme trumpai pristatyti užsienio ekspertus.

dr. Alex D. Wright
Aleksas yra mokslininkas bei konsultantas, dirbantis strategijų kūrimo srityje, ypač taikant scenarijų planavimo metodus strategijoms kurti. Jis dėsto Atviro universiteto verslo mokykloje, Jungtinėje Karalystėje. Aleksas intensyviai dalyvauja tarptautiniuose ir nacionalinėse projektuose padedamas verslo ir viešojo sektoriaus organizacijoms sukurti strategijas ir pasiekti savo tikslų. Jis konsultavo scenarijų planavimo klausimais kuriant prestižinę Oksfordo universiteto Templtono kolegijos Vadovų rengimo programą. Aleksas aktyviai skleidžia patirtį tarptautinėse konferencijose, kuriant ir įgyvendinant studijų programas, skelbia straipsnius prestižiniuose tarptautiniuose vadybos mokslo žurnaluose. Aleksas turi didžiulę scenarijų planavimo metodo taikymo patirtį. 2003-2007 metais jis konsultavo Accor verslo ir laisvalaikio viešbučių grupę ir dirbo su Novotel ir Mercure viešbučių tinklų valdymo komandomis. Šiame projekte jis vadovavo tris metus trukusiam scenarijų kūrimo procesui. Aleksas aktyviai įsitraukęs į viešojo ir privataus sektoriaus organizacijų mokymus, kaip taikyti scenarijų planavimo metodą. Naujasis darbas šioje srityje 2012 metais  vykdytas nuotolinis scenarijų planavimo projektas, skirtas Jungtinės Karalystės švietimo sektoriuje veikiančioms organizacijoms.

Alain Wouters
Alainas - tai tarptautinį pripažinimą pelnęs ekspertas, dirbantis sprendžiant sudėtingas strategines problemas. Jis yra tarptautinės konsultacinės kompanijos Whole systems (Belgija) steigėjas ir direktorius, Pasaulinio verslo tinklo (angl. Global Business Network) narys. Pažymėtina, kad savo karjerą Alainas pradėjo Shell korporacijoje, kuri žinoma kaip scenarijų planavimo metodo taikymo pionerė. Iki 1994 metų Alainas dirbo vyriausiu analitiku Shell korporacijos Planavimo koordinavimo grupėje, kuri buvo atsakinga už scenarijų kūrimą. Šiuo metu Alainas dalyvauja eksperto vaidmenyje koordinuojant scenarijų planavimo metodo taikymą regioniniuose, tarptautiniuose projektuose, ypač konflikto zonose ir pasaulio "karštuose taškuose". Jo naujausi scenarijų kūrimo projektai: 2012 m. Europos ateitis (Aspen Institute France), 2010 m. Viduržemio jūros scenarijai (Marokas, Pasaulio ekonomikos forumas); 2009 m. - Šveicarijos ateitis 2030 (Šveicarijos federalinė kanceliarija); 2009 m. - Metalo ir kasybos scenarijai 2030 (Pietų Afrika, Pasaulio ekonomikos forumas).

LiBiTOP tyrimai

Projektas LiBiTOP sumanytas kaip mokslo tiriamoji iniciatyva, skirta sukurti argumentuotus pasiūlymus Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros strategijai. Todėl projekte pasitelkiami strateginės vadybos principai ir tyrimo metodai. Toliau aptarsime LiBiTOP tyrimų koncepciją ir jų tarpusavio sąsajas.

LiBiTOP projekte pasitelkiami strateginės vadybos metodai, kurie leidžia suformuoti Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros strateginius sprendimus. Strateginė vadyba - tai disciplina, o strateginis valdymas - tai praktikos sritis, kuri padeda sistemiškai ir nuosekliai mąstyti apie organizaciją, svarstyti, kaip geriausią išnaudoti jos potencialą vykstant permainoms išorinėje aplinkoje ir kaip užtikrinti jos darnią plėtrą ateityje. Kaip ir kitos organizacijos bibliotekos svarsto, kaip kinta jų vaidmenys, paslaugų poreikis atsižvelgiant į daugelį pokyčių (vartotojų elgseną, valstybės politiką, technologijų plėtrą ir kt.), apmąsto, kaip biblioteka galėtų geriau atlikti savo funkcijas, sustiprinti sėkmingą praktiką, pasimokyti iš savo klaidų. Bibliotekos ilgalaikės veiklos modelis, sprendimai pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis ir įveikti išorės aplinkos iššūkis - tai organizacijos strategija.

Kalbėdami apie organizacijos strategijos kūrimą vadybos mokslininkai pabrėžia du aspektus - vizijų kūrimą ir strateginę analizę, kurie atlieka savo unikalų vaidmenį. Vizija dažniausia siejasi su visuminiu organizacijos matymu pokyčių kontekste ir su kūrybinėmis įžvalgomis apie tai, kuo organizacija nori tapti ateityje. Tuo tarpu strateginė analizė grindžiama sistemingu informacijos apie organizacijos išorinę ir vidinę aplinką rinkimu ir interpretavimu. Žymus vadybos teoretikas Peteris Senge'as pabrėžia vizijos ir strateginės analizės sąveiką ir skirtingus vaidmenis kuriant organizacijos strategiją, įvesdamas kūrybinės įtampos sampratą. Kūrybinė įtampa atsiranda, kai mes turime tam tikrą pageidaujamos ateities vaizdinį, kuris nusako, ką organizacija gali sukurti, ir kai gerai suvokiame realią situaciją, kurioje egzistuoja mūsų organizacija. Spragos tarp pageidaujamos ateities ir dabarties suvokimas sukuria kūrybinės įtampos būseną, kuri skatina organizaciją ieškoti sprendimų, kaip įveikti spragą. Vizija negali remtis tik strategine analize, kitais žodžiais, realybės suvokimu, nes tuomet mūsų mąstymas "įkalinamas" dabarties problemose, kurias sieksime išspręsti, bet nematysime naujų ateities galimybių ir kelių. Tuo tarpu vizija pasiūlo kokybiškai naują būdą pakeisti realybę. Tačiau vizija, kuri visiškai nesisieja su realybe - tėra tuščia svajonė, kurią vargu pavyktų įgyvendinti. Vizija, viena vertus, yra kūrybinė, o kita vertus - informuota įžvalga.

 LiBiTOP projekte galutinis produktas - galimybių studija - rengiamas atliekant kelis tyrimus, kuriuos sąlygiškai galima suskirstyti į padedančius:

a) generuoti Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros viziją,
b) ištirti galimybes optimaliai panaudoti Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų potencialą atsižvelgiant į dabartinės aplinkos kontekstą, jų stiprybes ir silpnybes.


Visi LiBiTOP projekte atliekami tyrimai, kurių pagrindu rengiama galimybių studija, parodyti 1 paveiksle.

1 pav. LiBiTOP projekto tyrimai

I etapas. Strateginė analizė: išorės veiksniai

Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų plėtros tendencijų ir veiksnių analizės tyrimas

Tyrimo ciklas pradedamas nuo išorės veiksnių analizės, kuomet tiriama, kokie išorės aplinkos (valstybės politikos, informacijos ir komunikacijos technologijų plėtros, gyventojų poreikių ir elgsenos kaitos ir kt.) veiksniai padarė įtaką Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešosioms bibliotekoms. Šis tyrimas suteikia informaciją antrajam etapui - t.y. leidžia kūrybiškai generuoti vizijas, tačiau neatitrūkti nuo realybės konteksto.

II etapas. Ateities plėtros vizijos generavimas

Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros scenarijų tyrimas

Generuojant ateities vizijas LiBiTOP projekte taikomas scenarijų analizės, arba scenarijų planavimo, metodas. Scenarijų analizės metodas leidžia pasitelkti bibliotekų darbuotojų, bibliotekų sektoriui reikšmingų veikėjų įžvalgas kuriant galimus bibliotekų ateities plėtros scenarijus. Scenarijai - tai ne ateities prognozės, bet būdas svarstyti įvairias bibliotekų plėtros alternatyvas. Tai strateginio planavimo instrumentas, kuris padeda įveikti pagrindinį iššūkį, kylantį svarstant organizacijos ateities strategijas - prisirišimą prie dabarties. Organizacijos, kuriančios ateities planus, neretai mato ateitį kaip savotišką dabarties tęsinį, kuris nedaug skiriasi nuo praeities ir dabarties. Tai neleidžia numatyti permainų. Organizacijos linkusios susikoncentruoti į keletą veiksnių, kurie turi įtakos dabartyje, todėl ateities matymas pasidaro gana supaprastintas ir schematiškas. Tuo tarpu šiuolaikinės bibliotekos atsiduria labai permainingoje aplinkoje - jų ateities plėtrai įtakos turi nemažai veiksnių, kurie gali pakreipti bibliotekų veiklą gana netikėtais keliais. Scenarijai padeda įveikti šį strateginio planavimo iššūkį, nes pasikliauna žmonių, turinčių skirtingą santykį su biblioteka ir skirtingą patirtį, kūrybines įžvalgas. Scenarijai - tai informuota įžvalga, kuriama aktyvinant dalyvių kūrybinį mąstymą. Tam pasitelkiamas grupinis darbas, interaktyvios dalyvių sąveikos metodai. Scenarijai dažniausia kuriami organizuojant dalyvių susitikimų ciklą.

III etapas. Strateginė analizė: bibliotekų esama būklė

1.1.          Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų strategijų, kokybinių ir kiekybinių veiklos rodiklių tyrimo  įgyvendinimas

III etape siekiama išsiaiškinti, kaip Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešosios bibliotekos įgyvendina savo funkcijas. Tam atliekama kelių lygių - strategijų ir veiklos rodiklių - analizė. Strategijų analizė padeda nustatyti, kokias strategines plėtros kryptis bibliotekos laiko prioritetinėmis, koks šių bibliotekų unikalus sprendimų derinys, arba modelis, apsprendžiantis bibliotekų ilgalaikę plėtrą. Šiame tyrime remiamasi bibliotekų veiklos vertinimo principais ir metodais. Naudojamasi statistiniais duomenimis apie bibliotekų veiklą bei kokybiniais duomenimis apie įvairius veiklos aspektus (pvz., projektus, bendradarbiavimo patirtį ir kt.), surinktais iš įvairių šaltinių. Tokiu būdu galima įvertinti bibliotekų stiprybes ir silpnybes.

IV etapas. Galimybių studija: rezultatų sintezė ir apibendrinimas

Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų paskirties, funkcijų, paslaugų ir valdymo plėtros galimybių studija

Visuose ankstesniuose etapuose atliktų tyrimų pagrindu rengiama galimybių studija. Ji leidžia nubrėžti bibliotekų ateities plėtros alternatyvas, formuluoti argumentuotas rekomendacijas dėl bibliotekų vaidmenų, plėtros prioritetų, tam tikrų strategijų pasirinkimo, būtinų ilgalaikių strateginių programų įgyvendinant bibliotekų plėtros prioritetus. Pažymėtina, kad galimybių studija padės priimti sprendimus tiek institucijoms, kuruojančioms tiriamų bibliotekų veiklą, tiek tiriamų bibliotekų vadovams.

Visus LiBiTOP mokslinius tyrimus atliks šiam tikslui pasamdyta kvalifikuotų tyrėjų komanda. Tyrimų kokybę prižiūrės, vertins bei teiks konsultacijas užsienio scenarijų planavimo bei bibliotekų veiklos vertinimo ekspertai.

Literatūra:

SENGE, Peter M. The leader's new work: building learning organizations. Sloan management review [interaktyvus]. 1990, vol. 32, no. 1 [žiūrėta 2012 m. kovo 1 d.]. Prieiga per internetą: http://www.elcamino.edu/faculty/bcarr/documents/TheLeadersNewWork.pdf

O'CONNOR, Steve; SIDORKO, Peter. Imagine your library's future: scenario planning for libraries and information organizations. Oxford: Chandos Publishing, 2010. 200 p.