2013 m. lapkričio 19 d., antradienis

Viešųjų bibliotekų scenarijai 2023 m. pristatyti tarptautinėje konferencijoje

2013 m. lakpričio 5 d. vykusioje tarptautinėje konferencijoje "Bibliotekos socialiniams pokyčiams 2013: Baltijos regiono patirtis" pristatytas ir projekto LiBiTOP scenarijų kūrimo tyrimas. Pranešime detaliau nagrinėti viešųjų bibliotekų ateities scenarijai. Konferencijos svetainėje galima peržiūrėti pranešimo vaizdo įrašą.

2013 m. birželio 26 d., trečiadienis

Bibliotekų ateitis: galimybės, grėsmės ir sėkmingos veiklos perspektyvos

Parengta penkis mėnesius trukusio projekto LiBiTOP valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros tyrimo ataskaita. Šioje ataskaitoje nuodugniai išdėstytas beveik pusmečio duomenų analizės darbo rezultatas - 16 tiriamų bibliotekų scenarijų. Scenarijai sukurti penkioms apskričių viešosioms bibliotekoms, dviems specialiosioms medicinos ir technikos bibliotekoms, dviems mokslinėms bibliotekoms ir Lietuvos aklųjų bibliotekai.

Kadangi tyrimo ataskaitos apimtis įspūdinga, patariame pirmiausiai perskaityti patarimus, kaip skaityti scenarijus (4 priedas), scenarijų aprašus (5 priedas) ir rezultatų aptarimą, kuriame išryškinami scenarijų bendrybės ir skirtumai (9 skyrius). Scenarijai gali būti naudingi ne tik valstybinės reikšmės ir apskričių viešosioms, bet visoms viešosioms, specialiosioms ir mokslinėms bibliotekoms.

Priminsime, kad scenarijai – tai organizacijos ateities plėtros alternatyvos arba vaizdiniai. Tai sumodeliuotos ateities situacijos, kurios leidžia organizacijai įvertinti:

• kokias problemas turėtų išspręsti organizacija, kad sėkmingai įgyvendintų savo misiją ateityje,
• kokių veiksmų turėtų imtis organizacija, kad optimaliai pasinaudotų ateityje atsiveriančiomis galimybėmis ir išvengtų arba sumažintų grėsmių neigiamą poveikį.

Scenarijus kiekvienai iš tiriamų bibliotekų grupė sudarė keturios ateities alternatyvos. Jas sukuria dvi bibliotekoms svarbiausios ir nenuspėjamiausios jėgos, kurios gali turėti didžiulį pokytį bibliotekų veiklai. Šios jėgos, kintančios priešingomis kryptimis sudarė scenarijų matricą. Scenarijų matrica rodo keturias situacijas, kuriose ateityje gali atsidurti biblioteka. Šios situacijos atspindi visas jėgų, dėl kurių ateities kaitos abejojama, pokyčių galimybes. Todėl, kad tinkamai pasiruoštų ateičiai, biblioteka turi išnagrinėti ir atsižvelgti į visus keturis scenarijus.

Scenarijuose išryškėjo tai kas bendra visoms bibliotekoms. Pavyzdžiui, didelę įtaką Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities raidai turi šalies ekonominė būklė. Ekonominis aspektas vienaip ar kitaip atsispindėjo visų tiriamų bibliotekų scenarijų matricose. Specialiosioms medicinos ir technikos bei mokslinėms bibliotekoms skirtuose scenarijuose šalies ekonominės būklės poveikis tiesmukiškas – taip pavadinta viena iš abiejų bibliotekų tipų scenarijus formuojančių jėgų. Kitų tiriamų bibliotekų scenarijuose ekonominiai aspektai atsiranda netiesiogiai, bet tai nesumažina jų poveikio bibliotekų ateities raidai. Apskričių viešųjų bibliotekų ateities raidai poveikį turi valstybės ekonominė politika. Ekonominė politika apibrėžia valstybės požiūrį į šalies ūkio tvarkymą ir, atitinkamai, strateginius lėšų skirstymo prioritetus. Tokiems strateginiams prioritetams turi įtakos ir valstybės valdymo orientacija. Dalyvių įžvalgos leido suformuluoti neoliberalios ir socialinės pakraipos ekonominės politikos plėtojimo kryptis.

Taip pat tyrimo rezultatai leido suformuluoti bibliotekoms ateityje galimai kilsiančias grėsmes ir galimybes:

Grėsmės

Viena didžiausių grėsmių bibliotekų veiklai, ateinančių iš išorės, yra joms skiriamų išteklių mažėjimas, susijęs su blogėjančia ekonomine padėtimi.

Kita iš išorės ateinanti grėsmė, tai visuomenės ir vartotojo poreikio bibliotekai mažėjimas, kurį lemia prieigos prie informacijos šaltinių alternatyvos: alternatyvių informacijos tiekėjų atsiradimas, pigi lengvai prieinama piratinė informacija, vartotojų asmeninių informacijos įsigijimo galimybių ir išteklių augimas arba priešingai – vartotojų auditorijos išnykimas dėl nepalankių ekonominių sąlygų, bibliotekų reikšmės nepripažinimas valstybės mastu.

Poreikio bibliotekoms nunykimas susijęs su bendresne grėsme, kurią galima įžvelgti scenarijų strategijose – tai kintantys bendruomenių ir vartotojų informacijos poreikiai bei elgsena. Savaime pats kitimas nėra ypatingai didelė grėsmė, tačiau pokyčių greitis ir pobūdis išaugus prieigos prie informacijos galimybėms gali sumažinti bibliotekos reikšmę visuomenei ir jos nariams.

Kai kuriuose scenarijuose atsiranda informacijos perkrovos ir taršos grėsmė, kuri sumažina žmonių galimybes tinkamai naudotis informacija arba reikalauja labai didelės informacinės kompetencijos. Vienu atveju tai vyksta dėl piratinio informacijos naudojimo augimo, o kitu dėl atviros prieigos plėtojimosi. Abiem atvejais atsiranda poreikis nustatyti informacijos kokybę. Todėl bibliotekoms keliamas labai sudėtingas ir didelės kompetencijos (o tuo pačiu ir išteklių) reikalaujantis uždavinys organizuoti informacijos išteklius pagal kokybinius požymius ir paprastinti jų naudojimą.

Galimybės

Viena ryškiausių galimybių daugelyje scenarijų bibliotekoms sudaro informacijos šaltinių, formatų ir prieigos kanalų gausėjimas, kuris vyksta dėl įvairių priežasčių: atviros prieigos įsitvirtinimo, gausėjančių informacijos gamintojų ir tiekėjų skaičiaus, o tuo pačiu gausėjančių informacijos gaminių pasiūlos bei tobulėjančios IRT. Bibliotekos šiuo atveju gali tapti arba pagrindiniais teisėtos arba brangios informacijos tiekėjais, arba informacijos gamintojų ir tiekėjų partneriais , arba informacijos gaminių vertintojais ir kokybės ženklintojais.

Kita reikšmingą ir paradoksalią galimybę bibliotekoms atveria ekonomiškai ir technologiškai pajėgūs vartotojai, kurie gauna galimybę įsigyti ir valdyti informacijos išteklius savarankiškai. Viena vertus, šis bruožas lemia vieną iš reikšmingiausių grėsmių, t.y. poreikio bibliotekai mažėjimą ir nunykimą. Antra vertus, jį galima išnaudoti ir kaip galimybę bibliotekoms peržiūrėti ir keisti tradicinius uždavinius ir vaidmenis pagal pakitusias vartotojų galimybes.

Ištobulėję verslo modeliai ir būdai pritaikyti viešosioms institucijoms taip pat sudaro galimybę bibliotekoms įtvirtinti savo pozicijas ir valstybėje, ir vartotojų bendruomenėse, ir informacijos rinkose. Tokių modelių taikymas minimas scenarijuose nepriklausomai nuo pagrindinių jėgų veikimo krypties.

Dar vieną galimybę valstybinės reikšmės ir regionų bibliotekoms suteikia egzistuojančių bibliotekų tinklų ir kitų bibliotekų gana tradicinis bendradarbiavimo poreikis. Jo pagrindu Bibliotekų įstatyme numatoma nagrinėjamos grupės bibliotekų koordinavimo ir metodinio konsultavimo joms priskirtame bibliotekų tinkle funkcija. Ši galimybė išryškėja kiekviename visų tipų bibliotekų scenarijuje, nors ir įgauna skirtingas formas: bendro išteklių įsigijimo, konsultacijų kitoms bibliotekoms komercializavimo, tinklo koordinavimo, savivaldybės viešųjų bibliotekų tinklo efektyvumo ir bendrų modelių kūrimo, bendros tinklo bibliotekininkų kompetencijos didinimo ir pan.

Tikimės, kad bibliotekų vadovai pasinaudos scenarijais ir patarimais (4 priedas), kaip juos integruoti į strateginio planavimo procesą.

2013 m. birželio 4 d., antradienis

Pristatome bibliotekų veiklos vertinimo ekspertus

Projekto LiBiTOP komanda pradeda parengiamuosius darbus trečiajam projekto tyrimui - bibliotekų veiklos  strategijų, kokybinių ir kiekybinių rodiklių vertinimui. Sukurti tyrimo metodiką ir įvertinti jos kokybę padės taprtautiniai bibliotekų veiklos vertinimo ekspertai - dr. Roswitha Poll (Vokietija) ir Michael Heaney (Jungtinė Karalystė).



Dr. Roswitha Poll vadovauja ISO komitetui "Kokybė - statistika ir veiklos vertinimas", darbo grupėms "Tarptautinė bibliotekų statistika", "Bibliotekų pastatų statistika", "Bibliotekų poveikio vertinimo metodai ir procedūros". 1987-2004 m. ji vadovavo Miunsterio universiteto bibliotekai, o šiandien aktyviai dalyvauja bibliotekų ir informacijos sistemų valdymo ir vertinimo projektuose. Lietuvos bibliotekininkystės specialistams  dr. Roswitha Poll žinoma kaip viena iš knygos Measuring quality: performance measuremenet in libraries (2007) autorių.





Michael Heaney iki 2012 metų ėjo Oksfordo universiteto Bodlėjaus bibliotekos vykdomojo sekretoriaus pareigas. Jo darbas siejosi su strateginiu planavimu, bibliotekos veiklos vertinimu, įskaitant Libqual veiklos vertinimo metodikos taikymą. 2001-2009 m. Michael buvo IFLA Statistikos ir vertinimo komiteto nariu, 2003-2007 m. vadovavo šio komiteto darbui. Šiandien Michael Heaney konsultuoja įvairių šalių bibliotekininkus ir bibliotekas strateginio planavimo ir veiklos vertinimo klausimais. Jis taip pat yra IFLA publikacijų serijos redaktorius.





Birželio 10-12 d. ekspertai lankysis Vilniuje ir susipažins su tiriamomis bibliotekomis bei bendraus su Lietuvos bibliotekininkystės ir informacijos specialistais ir LiBiTOP komanda.

2013 m. gegužės 14 d., antradienis

Penkių mėnesių trukmės scenarijų tyrime dalyvavo net 168 žmonės

5 mėnesių trukmės Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities scenarijų tyrime dalyvavo net 168 dalyviai iš įvairių institucijų (dalyvių sąrašas). Ateities scenarijų tyrimas – tai 8 seminarų ciklas, kuriame atskirose grupėse – Bibliotekos mokslininkams, Bibliotekos regionams, Bibliotekos specialistams ir Bibliotekos vartotojams su specialiais poreikiais, buvo kuriamos bibliotekų ateities raidos alternatyvos.

asociacijos - 10 proc., bibliotekos - 33 proc., informacijos centrai - 4 proc., kiti dalyviai - 1 proc., kultūros institucijos - 2 proc., pelno nesiekiančios organizacijos - 9 proc., projektai - 3 proc., studijų ir/ar mokslo institucijos - 15 proc., valstybės valdymo institucijos ir žinybos - 17 proc., verslo įmonės - 6 proc.


Tyrimo seminaruose buvo sukurti net 16 scenarijų.

Grupėje „Bibliotekos regionams“ scenarijų pagrindą sudarė dvi jėgos – informacijos vartosena ir valstybės ekonominė politika. Dalyvių manymu, informacijos vartosena ateityje gali paprastėti/sudėtingėti, o valstybės ekonominė politika pakrypti neoliberalia ar socialine linkme. Atitinkamai, dvi grupės, kurios dirbo lygiagrečiai, sukūrė aštuonis scenarijus:
  • „Atrastas rojus“, „Infosociumas“ – pasaulis, kuriame pasiekti ir naudotis informacija paprasta, o valstybės ekonominė politika – socialinė.
  • „Bendradarbiaujant įvyksta stebuklai“, „Mokymasis visą gyvenimą“ – ateities scenarijus, kuriame naudotis informacija sudėtinga, o valstybės ekonominė politika – socialinė. 
  • „Džiunglės“, „Veržlumas ir greitis“ – paprastai naudojamos ir sąlyginai prieinamos informacijos pasaulis, kuriame valstybės ekonominė politika pakrypsta neoliberalia linkme.
  • „Nuolatinių pastangų neatsilikti pasaulis“, „Adamo Smito anūkų pasaulis“ – scenarijus, kuriame esant neoliberaliai ekonominei politikai naudotis ir pasiekti informaciją sudėtinga.
Visi grupės „Bibliotekos regionams“ dalyvių sukurti ateities pasauliai bus integruoti į 4 scenarijus.

Grupėje „Bibliotekos mokslininkams“ keturis ateities scenarijus suformavo dvi jėgos – Atvira prieiga ir ekonomikos būklė. Dalyvių nuomone, Lietuvoje atviros prieigos judėjimas ateityje gali plėtotis dviem kryptimis – plėstis arba nunykti, tuo tarpu ekonomikos būklė gali pablogėti arba pagerėti. Šių jėgų sąveikoje gimė keturi scenarijai:
  • „Realistinis“ – šiame ateities vaizdinyje atvira prieiga plečiasi pablogėjusios ekonomikos būklės sąlygomis.
  • „Kova už buvį“ – scenarijuje atvira prieiga nunyksta gerėjant ekonomikos būklei. 
  • „Utopinis filantropinis“ ateities pasaulis vaizduoja, kas atsitiktų esant gerėjančiai ekonomikos būklei ir plečiantis atviros prieigos judėjimui Lietuvoje. 
  • „Revoliucija vis tiek bus“ – šis pasaulis vaizduoja situaciją, kai atvira prieiga nyksta, o ekonomikos būklė blogėja.
Grupėje „Bibliotekos vartotojams su specialiais poreikiais“ ateities scenarijus suformavo šios jėgos – Gyvenimo lygis ir autorių teisių apsaugos reglamentavimas. Dalyviai manė, kad gyvenimo lygis (turėtas omeny, žmonių su negalia gyvenimo lygis) gali augti arba mažėti, tuo tarpu autorių teisių apsaugos reglamentavimo srityje tarp įvairių interesų grupių gali atsirasti daugiau nesutarimų arba būtų pasiekta interesų pusiausvyra. Šių jėgų sąveikos pagrindu sukurti keturi scenarijai:
  • „Neturtingas, bet teisingas pasaulis“ – šiame pasaulyje žmonių su specialiais poreikiais gyvenimo lygis mažėja, tačiau pasiekiama interesų pusiausvyra autorių teisių apsaugos srityje. 
  • „Pilnavertė gebėjimų veikti ir dalyvauti visuomenė“ – tai pasaulis, kuriame neįgaliųjų žmonių gyvenimo lygis auga, o autorių teisių srityje vyrauja interesų pusiausvyra. 
  • „Čia nėra vietos senukams“ – tai ateities vaizdinys, kuris apibūdina mažėjančio gyvenimo lygio situaciją didėjant nesutarimams autorių teisių apsaugos srityje. 
  • „Bibliotekų spindesys ir skurdas“ – šis pasaulis apibūdina ateitį, kurioje augant žmonių su specialiais poreikiais gyvenimo lygiui didėja nesutarimai autorių teisių apsaugos srityje.
Grupėje „Bibliotekos specialistams“ dvi pagrindinės jėgos, suformavusios scenarijus – tai bibliotekų vaidmuo tenkinant visuomenės informacijos poreikius bei šalies ekonomikos būklė. Dalyvių nuomone, bibliotekų vaidmuo tenkinant visuomenės informacijos poreikius ateityje gali didėti arba mažėti, tuo tarpu šalies ekonomikos būklė – blogėti arba gerėti. Šių jėgų sąveikoje susiformavo keturi scenarijai:

  • „Virtualus pasaulis visur ir visada“ – šiame scenarijuje gerėjant šalies ekonomikai mažėja bibliotekų vaidmuo tenkinant visuomenės informacijos poreikius. 
  • „Matrica.lt 2030“ – šis ateities vaizdinys apibūdina situaciją, kai blogėjant šalies ekonomikai didėja bibliotekų vaidmuo tenkinant visuomenės informacijos poreikius. 
  • „Prarandamų galimybių pasaulis“ – šiame pasaulyje aptariamas pesimistinis scenarijus, kai mažėja bibliotekų vaidmuo tenkinant visuomenės informacijos poreikius blogėjant šalies ekonomikos būklei. 
  • „Žinių pasaulis kiekvienam“ – tai scenarijus, kuriame bibliotekų vaidmuo tenkinant visuomenės informacijos poreikius didėja, o šalies ekonomikos būklė – gerėja. 

Planuojama, kad galutinė mokslinė tyrimo ataskaita bus parengta šių metų birželio pabaigoje. Visas ataskaitos tekstas bus paskelbtas projekto LiBiTOP tinklaraštyje.

Kol kas vykstant analizei scenarijų turinio neatskleidžiame. Tačiau net iš sukurtų scenarijų sąrašo ir juos formuojančių jėgų pavadinimų galima spręsti, kad visoms nagrinėtoms bibliotekoms itin svarbi ekonominė aplinka, kurioje teks organizuoti savo veiklą. Kitos jėgos rodo specifiškas kiekvieno tipo bibliotekai aktualias problemas.

Naudodamasi proga projekto LiBiTOP komanda nori padėkoti visiems scenarijų tyrimo seminarų dalyviams už indėlį kuriant Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities scenarijus.

2013 m. balandžio 23 d., antradienis

Kaip gali išsipildyti bibliotekų ateities scenarijai ir koks bibliotekininko gyvenimas ateityje: scenarijų kūrimo seminarai kovo 4 d. ir balandžio 15 d.

Įveiktas dar vienas etapas, ir visos teminės scenarijų kūrimo grupės - bibliotekos regionams, bibliotekos mokslininkams, bibliotekos specialistams ir bibliotekos vartotojams su specialiaisiais poreikiais - aptarė ne tik tai, kokia ateitis gali laukti bibliotekų, bet ir kaip ji gali išsipildyti. Be to, seminaruose diskutuota, kaip pasikeičia bibliotekininkas, kokių jam reikia žinių ir gebėjimų ateityje. Šiam darbui buvo skirti net 2 renginiai - kovo 4 d. ir balandžio 15 d. Iš viso abejuose renginiuose dirbo net 77 dalyviai: kovo 4 d. dalyvių sąrašą rasite čia; balandžio 15 d. dalyvių sąrašas paskelbtas čia.

Informacija, apie tai, kokius scenarijus sukūrė dalyviai skirtingoms bibliotekoms - įvadiniuose seminarų pranešimuose. Atkreiptinas dėmesys, kad scenarijų kūrimo metu nepriklausomai dirba dvi grupės "Bibliotekos regionams", kurios nepriklausomai kuria savo scenarijus. Tyrimo pabaigoje abiejų grupių įžvalgos bus integruotos į vieną scenarijų.

Bibliotekų scenarijų kūrimo seminaro kovo 4 d. įvadinis pranešimas from rock&roll bibliotekininkas on Vimeo.


Įvadinis pranešimas LiBiTOP scenarijų kūrimo seminare, balandžio 15 d. from LiBiTOP on Vimeo.

2013 m. balandžio 2 d., antradienis

Apie projektą LiBiTOP - laidoje "Knygos per PenkiTV"

Kviečiame žiūrėti reportažą apie projekte LiBiTOP vykdomą scenarijų tyrimą laidoje "Knygos per PenkiTV". Reportažas apie projektą - iš karto po vaikams skirtų knygų apdovanojimų.

 

2013 m. kovo 27 d., trečiadienis

Pradėjome svarstyti bibliotekų specialistams ir vartotojams su specialiais poreikiais ateities pasaulius

Kovo 25 d. įvyko dar vienas scenarijų kūrimo seminaras, kurio tikslas – apibūdinti bibliotekų ateities pasaulius. Šį kartą seminare dirbo trys grupės – Bibliotekos regionams, Bibliotekos specialistams ir Bibliotekos vartotojams su specialiais poreikiais. Seminare dalyvavo net 46 dalyvių, kurie atstovavo įvairias institucijas ir žinybas (žr. 1 pav.).

Seminare dalyvavo - 46 procentai: bibliotekos ir informacijos organizacijos, 15 procentų - asociacijos, 11 procentų - ministerijos ir žinybos, 11 procentų - pelno nesiekiančios organizacijos, 9 procentai - mokslo ir studijų institucijos, 4 procentai - verslo įmonės, 4 procentai - projektų atstovai
1 pav.

Grupė „Bibliotekos specialistams“ nagrinėjo pasaulius, kuriuos suformavo dvi jėgos: Šalies ekonominė būklė ir „Bibliotekų vaidmuo tenkinant visuomenės informacijos poreikius“ (žr.  2 pav.).

Grupė „Bibliotekos specialistams“ nagrinėjo pasaulius, kuriuos suformavo dvi jėgos: Šalies ekonominė būklė ir „Bibliotekų vaidmuo tenkinant visuomenės informacijos poreikius“
2 pav.

Jėga „Šalies ekonominė būklė“ kinta dviem priešingom kryptimis:

Gerėja:

  • Lietuvoje didėja užsienio kapitalo investicijos.
  • Lietuvos verslas klesti, steigiamos gerai apmokamos darbo vietos.
  • Auga gyventojų pajamos.
  • Mokesčių sistema stabilizuojasi.
Blogėja:

  • Lietuvoje reikšmingai sumažėja užsienio kapitalo investicijų.
  • Šalies verslas smunka, nesteigiamos naujos darbo vietos.
  • Mažėja gyventojų pajamos.
  • Mokesčių sistema destabilizuojasi (nuolat kinta).
            Jėga „Bibliotekų vaidmuo tenkinant visuomenės informacijos poreikius“ kinta dviem priešingom kryptimis:

Didėja:

  • Bibliotekos įtraukiamos į įvairių valstybinių programų įgyvendinimą.
  • Bibliotekų organizacijų įtaka šalies politikai auga.
  • Politikai ir visuomenė pripažįsta bibliotekas svarbiomis veikėjomis tenkinant visuomenės informacijos poreikius.
Mažėja: 

  • Bibliotekos neįtraukiamos į įvairių valstybinių programų įgyvendinimą.
  • Bibliotekų organizacijų įtaką šalies politikai nereikšminga.
  • Politikai ir visuomenė neprįpažįsta bibliotekas svarbiomis veikėjomis tenkinant visuomenės informacijos poreikius.
Grupė „Bibliotekos vartotojams su specialiais poreikiais“ nagrinėjo keturis pasaulius, kuriuos suformavo tokios jėgos: „Autorių teisių apsaugos reglamentavimas“ ir „Gyvenimo lygis“ (žr. 3 pav.) .

Grupė „Bibliotekos vartotojams su specialiais poreikiais“ nagrinėjo keturis pasaulius, kuriuos suformavo tokios jėgos: „Autorių teisių apsaugos reglamentavimas“ ir „Gyvenimo lygis“
3 pav.

Jėga „Autorių teisių apsaugos reglamentavimas“ kinta dviem priešingom kryptim:

Pasiekiama interesų pusiausvyra: 

  • Randami įvairias interesų grupes tenkinantys teisiniai sprendimai.
  • Vartotojams tampa nesudėtinga įgyvendinti įstatymų reikalavimus.
  • Teisiniai sprendimai nepriklauso nuo technologijų plėtros.
  •  Autorių teisių apsauga tampa nesudėtinga bet kuriose terpėse.
Nesutarimai didėja:

  • Daugėja teisinių ginčų dėl autorių teisių pažeidimų.
  • Vis daugiau vartotojų nepaiso autorių teisių nuostatų.
  •  Technologijų plėtra lenkia teisinius sprendimus.
  •  Vis daugiau chaoso saugant autorių teises virtualioje terpėje.
Jėga  „Gyvenimo lygis“ kinta dviem priešingom kryptimis:   

Gerėja:

  • Didėja perkamoji galia.
  • Daugėja darbo vietų.
  • Neįgalieji pajėgūs savarankiškai išsilaikyti be paramos.
Blogėja: 

  • Mažėja perkamoji galia.
  • Didėja nedarbas.
  • Daugėja išlaikymo (valstybės ir kt.) reikalingų neįgaliųjų.
Grupė „Bibliotekos regionams“ nagrinėjo ateities pasaulius, parodytus 4 pav. Šiuose pasauliuose veikia dvi jėgos – „Informacijos vartosena“ ir „Valstybės ekonominė politika“.


Grupė „Bibliotekos regionams“ nagrinėjo ateities pasaulius, parodytus 4 pav. Šiuose pasauliuose veikia dvi jėgos – „Informacijos vartosena“ ir „Valstybės ekonominė politika“
4 pav. 


Jėga „Informacijos vartosena” kinta tokiomis kryptimis:

Paprastėja:
  • Didėjant informacijos kiekiui plačiai naudojamos automatizuotos informacijos atrankos ir analizės priemonės.
  • Dėl įvairių informacijos vartojimą palengvinančių priemonių – tai paprasta, greitai atliekama veikla.
  • Informacijai vartoti nereikia specialių įgūdžių.

Sudėtingėja:
  • Didėjant informacijos kiekiui sudėtinga atrinkti, įvertinti ir naudoti informaciją.
  • Egzistuojančios priemonės nepalengvina informacijos vartojimo, kuris tampa sudėtinga, laikui imli veikla.
  • Informacijai vartoti reikia vis daugiau specialių įgūdžių.

Jėga Valstybės ekonominė politika” kinta tokiomis kryptimis: 

Socialinė:
  • Orientuojamasi į gyventojų materialinių gyvenimo sąlygų gerinimą kaip į šalies ekonominės gerovės prielaidą.
  • Skatinama verslo socialinė atsakomybė ir bendradarbiavimas.
  • Įvairių gyventojų grupių interesai ir teisės matomi, ginami, tenkinami įvairių grupių poreikiai.

Neoliberali:
  • Orientuojamasi į turto sukūrimą, valstybės makroekonomikos rodiklių gerinimą neatsižvelgiant į atskirų socialinių grupių gerbūvį. 
  • Skatinamas verslo konkurentiškumas.
  • Įvairių gyventojų grupių interesai ir teisės nematomi, neginami, į jų poreikius neatsižvelgiama.
Kiekviename pasaulyje veikė nuspėjamos jėgos, t.y. tos, kurių kaitos kryptis ankstesnių seminarų dalyviai laikė nuspėjamomis.

Renginyje buvo siekiama apibūdinti pagrindinius pokyčius, vykstančius ateities pasauliuose, kurie turi įtakos valstybinės reikšmės specialiosioms, skirtoms vartotojams su specialiais poreikiais ir apskričių viešosioms bibliotekoms. Šių apibūdinimų pagrindu tolesniuose seminaruose bus toliau plėtojamas scenarijų turinys.

Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyviams, kurie turėjo atlikti nemažai gana sudėtingų užduočių ir laukiame jūsų kituose scenarijų kūrimo renginiuose!

Seminaro dalyvių sąrašas pridedamas šiame faile.

2013 m. vasario 5 d., antradienis

Trečiasis scenarijų kūrimo seminaras teminėms grupėms "Bibliotekos regionams" ir "Bibliotekos mokslininkams"

Vasario 4 d. įvyko trečiasis Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų scenarijų kūrimo renginys „Bibliotekų ateities raidą lemsiantys pasauliai“. Šis seminaras ypatingas tuo, kad jau pradėjo ryškėti pirmieji rezultatai - ateities pasaulių pamatai.


Pažymėtina, kad įvykus šiam seminarui bendrasis visų scenarijų kūrimo renginių dalyvių skaičius pasiekė net 105 asmenų. Taigi, jau daugiau negu šimtas žmonių prisidėjo prie valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų scenarijų kūrimo!

Seminare dirbo dvi teminės grupės – „Bibliotekos regionams“ ir „Bibliotekos mokslininkams“. Seminare dalyvavo įvairių organizacijų atstovai (žr. diagramą). Dalyvių sąrašą galima peržiūrėti čia.

Šiame etape kiekviena grupė dirbo su keturiais ateities pasauliais (2023 m.), sukurtais ankstesniuose seminaruose. Scenarijuose svarstyti maksimalūs jėgų pokyčiai, nes scenarijų kūrimo siekis - pateikti galimų pokyčių spektro įvairovę. Primename, kad scenarijai - tai nėra ateities prognozės, bet verčiau ateities veiklos modeliavimo priemonė.

Grupė „Bibliotekos mokslininkams“ nagrinėjo keturis ateities pasaulius, kurie susiformavo dviejų jėgų pokyčių sąveikoje (žr. 1 pav.).
1 pav. Scenarijai grupėje "Bibliotekos mokslininkams"

Šiuose pasauliuose veikė tokios jėgos: Ekonomikos būklė ir Atvira prieiga.

Jėgų pokyčiai priešingomis kryptimis leido sukurti keturias ateities alternatyvas. Ekonominė būklė scenarijų matricoje kinta tokiomis kryptimis:

Gerėja: 

  • Auga Lietuvos BVP ir kiti gamybos rodikliai. 
  • Lietuvos eksportas viršija importą kiekybiškai ir kokybiškai. 
  • Euro zona stabilizuojasi, o Lietuvos finansų būklė gerėja. 
  • Auga gyventojų perkamoji galia. 

Blogėja:

  • Mažėja BVP ir kiti gamybos rodikliai. 
  • Lietuvos gamintojų produkcija neturi paklausos rinkoje. 
  • Finansų rinka destabilizuojasi ir auga infliacija. 
  • Mažėja gyventojų perkamoji galia. 


 Atvira prieiga kinta tokiomis kryptimis:

Plečiasi: 

  • Daugėja atviros prieigos informacijos šaltinių. 
  • Griežtėja mokslo finansuotojų reikalavimai skelbti tyrimų rezultatus per atviros prieigos kanalus. 
  • Vis daugiau mokslo bendruomenės narių ir vadovų remia atviros prieigos judėjimą ir šaltinius. 


Nunyksta:

  • Įtvirtinami reikalavimai vertinti mokslo institucijas ir mokslininkus tik pagal komercinių žurnalų publikacijas. 
  • Komercinių leidėjų įtaka politikams ir mokslo institucijos auga. 
  • Atviros prieigos judėjimas praranda palaikymą. 


Grupė „Bibliotekos regionams“ nagrinėjo ateities pasaulius, parodytus 2 pav.


2 pav. Scenarijai grupėje "Bibliotekos regionams"

Šiuose pasauliuose veikia dvi jėgos: Informacijos vartosena ir Valstybės ekonominė politika.

Informacijos vartosena kinta tokiomis kryptimis:

Paprastėja: 

  • Didėjant informacijos kiekiui plačiai naudojamos automatizuotos informacijos atrankos ir analizės priemonės. 
  • Dėl įvairių informacijos vartojimą palengvinančių priemonių – tai paprasta, greitai atliekama veikla. 
  • Informacijai vartoti nereikia specialių įgūdžių. 

Sudėtingėja: 

  • Didėjant informacijos kiekiui sudėtinga atrinkti, įvertinti ir naudoti informaciją. 
  • Egzistuojančios priemonės nepalengvina informacijos vartojimo, kuris tampa sudėtinga, laikui imli veikla. 
  • Informacijai vartoti reikia vis daugiau specialių įgūdžių. 


Valstybės ekonominė politika kinta tokiomis kryptimis:

Socialinė: 

  • Orientuojamasi į gyventojų materialinių gyvenimo sąlygų gerinimą kaip į šalies ekonominės gerovės prielaidą. 
  • Skatinama verslo socialinė atsakomybė ir bendradarbiavimas. 
  • Įvairių gyventojų grupių interesai ir teisės matomi, ginami, tenkinami įvairių grupių poreikiai. 

Neoliberali: 

  • Orientuojamasi į turto sukūrimą, valstybės makroekonomikos rodiklių gerinimą neatsižvelgiant į atskirų socialinių grupių gerbūvį. 
  • Skatinamas verslo konkurentiškumas. 
  • Įvairių gyventojų grupių interesai ir teisės nematomi, neginami, į jų poreikius neatsižvelgiama. 

Kiekviename pasaulyje veikė nuspėjamos jėgos, t.y. tos, kurių ateities kaitos kryptį dalyviai nustatė ankstesniame seminare.

Renginyje buvo siekiama apibūdinti pagrindinius pokyčius, vykstančius ateities pasauliuose, kurie turi įtakos valstybinės reikšmės mokslinėms ir apskričių viešosioms bibliotekoms. Šių apibūdinimų pagrindu tolesniuose seminaruose bus toliau plėtojamas scenarijų turinys.

Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyviams, kurie turėjo atlikti nemažai gana sudėtingų užduočių ir laukiame jūsų kituose scenarijų kūrimo renginiuose!

2013 m. sausio 14 d., pirmadienis

Antras scenarijų kūrimo seminaras "Aplinkos jėgų poveikis bibliotekoms ir ateities kaita"

Penktadienį, sausio 11 d., įvyko dar vienas bibliotekų ateities scenarijų kūrimo seminaras „Aplinkos jėgų poveikis bibliotekoms ir ateities kaita“. Šiame seminare ankstesnio renginio rezultatų pagrindu dalyviai siekė nustatyti, kokios aplinkoje veikiančios jėgos turi didžiausią įtaką bibliotekoms, o jų ateities kaita per artimiausius 10 metų yra mažiausiai nuspėjama. Be to, seminare svarstyta, kokios organizacijos, susijusios su bibliotekomis bendra veikla, interesais, pastarosioms yra reikšmingiausios. Trumpa seminaro metodikos, turinio ir eigos apžvalga pateikiama žemiau esančiame įvadinio renginio pranešimo įraše.


Seminare dalyviai nagrinėjo įvairias aplinkos jėgas, kurios turi poveikį visoms arba tik tam tikrų rūšių bibliotekoms. Remdamiesi 1 seminaro „Pokyčiai bibliotekų aplinkoje“ diskusijų rezultatais tyrėjai suformulavo 29 jėgas, iš jų 13 jėgų turi įtaką visų tipų bibliotekoms (žr. lentelę).


Seminare dalyvavo net 61 įvairių organizacijų atstovas. Dalyvių pasiskirstymas pagal atstovaujamas organizacijas parodytas diagramoje.


Trečdalį seminaro dalyvių sudarė bibliotekų darbuotojai, tačiau nemažai dalyvių atstovavo mokslo ir studijų institucijas, ministerijas ir joms pavaldžias organizacijas.

Renginio rezultatų pagrindu tyrėjai parengs ateities scenarijų matricas, kurios bus nagrinėjamos kitame renginyje.

Nuoširdžiai dėkojame seminaro dalyviams ir laukiame jų ateinančiuose scenarijų kūrimo renginiuose! 

Seminaro dalyvių sąrašą galima peržiūrėti čia.