2012 m. kovo 1 d., ketvirtadienis

LiBiTOP tyrimai

Projektas LiBiTOP sumanytas kaip mokslo tiriamoji iniciatyva, skirta sukurti argumentuotus pasiūlymus Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros strategijai. Todėl projekte pasitelkiami strateginės vadybos principai ir tyrimo metodai. Toliau aptarsime LiBiTOP tyrimų koncepciją ir jų tarpusavio sąsajas.

LiBiTOP projekte pasitelkiami strateginės vadybos metodai, kurie leidžia suformuoti Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros strateginius sprendimus. Strateginė vadyba - tai disciplina, o strateginis valdymas - tai praktikos sritis, kuri padeda sistemiškai ir nuosekliai mąstyti apie organizaciją, svarstyti, kaip geriausią išnaudoti jos potencialą vykstant permainoms išorinėje aplinkoje ir kaip užtikrinti jos darnią plėtrą ateityje. Kaip ir kitos organizacijos bibliotekos svarsto, kaip kinta jų vaidmenys, paslaugų poreikis atsižvelgiant į daugelį pokyčių (vartotojų elgseną, valstybės politiką, technologijų plėtrą ir kt.), apmąsto, kaip biblioteka galėtų geriau atlikti savo funkcijas, sustiprinti sėkmingą praktiką, pasimokyti iš savo klaidų. Bibliotekos ilgalaikės veiklos modelis, sprendimai pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis ir įveikti išorės aplinkos iššūkis - tai organizacijos strategija.

Kalbėdami apie organizacijos strategijos kūrimą vadybos mokslininkai pabrėžia du aspektus - vizijų kūrimą ir strateginę analizę, kurie atlieka savo unikalų vaidmenį. Vizija dažniausia siejasi su visuminiu organizacijos matymu pokyčių kontekste ir su kūrybinėmis įžvalgomis apie tai, kuo organizacija nori tapti ateityje. Tuo tarpu strateginė analizė grindžiama sistemingu informacijos apie organizacijos išorinę ir vidinę aplinką rinkimu ir interpretavimu. Žymus vadybos teoretikas Peteris Senge'as pabrėžia vizijos ir strateginės analizės sąveiką ir skirtingus vaidmenis kuriant organizacijos strategiją, įvesdamas kūrybinės įtampos sampratą. Kūrybinė įtampa atsiranda, kai mes turime tam tikrą pageidaujamos ateities vaizdinį, kuris nusako, ką organizacija gali sukurti, ir kai gerai suvokiame realią situaciją, kurioje egzistuoja mūsų organizacija. Spragos tarp pageidaujamos ateities ir dabarties suvokimas sukuria kūrybinės įtampos būseną, kuri skatina organizaciją ieškoti sprendimų, kaip įveikti spragą. Vizija negali remtis tik strategine analize, kitais žodžiais, realybės suvokimu, nes tuomet mūsų mąstymas "įkalinamas" dabarties problemose, kurias sieksime išspręsti, bet nematysime naujų ateities galimybių ir kelių. Tuo tarpu vizija pasiūlo kokybiškai naują būdą pakeisti realybę. Tačiau vizija, kuri visiškai nesisieja su realybe - tėra tuščia svajonė, kurią vargu pavyktų įgyvendinti. Vizija, viena vertus, yra kūrybinė, o kita vertus - informuota įžvalga.

 LiBiTOP projekte galutinis produktas - galimybių studija - rengiamas atliekant kelis tyrimus, kuriuos sąlygiškai galima suskirstyti į padedančius:

a) generuoti Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros viziją,
b) ištirti galimybes optimaliai panaudoti Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų potencialą atsižvelgiant į dabartinės aplinkos kontekstą, jų stiprybes ir silpnybes.


Visi LiBiTOP projekte atliekami tyrimai, kurių pagrindu rengiama galimybių studija, parodyti 1 paveiksle.


1 pav. LiBiTOP projekto tyrimai

I etapas. Strateginė analizė: išorės veiksniai

Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų plėtros tendencijų ir veiksnių analizės tyrimas

Tyrimo ciklas pradedamas nuo išorės veiksnių analizės, kuomet tiriama, kokie išorės aplinkos (valstybės politikos, informacijos ir komunikacijos technologijų plėtros, gyventojų poreikių ir elgsenos kaitos ir kt.) veiksniai padarė įtaką Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešosioms bibliotekoms. Šis tyrimas suteikia informaciją antrajam etapui - t.y. leidžia kūrybiškai generuoti vizijas, tačiau neatitrūkti nuo realybės konteksto.

II etapas. Ateities plėtros vizijos generavimas

Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros scenarijų tyrimas

Generuojant ateities vizijas LiBiTOP projekte taikomas scenarijų analizės, arba scenarijų planavimo, metodas. Scenarijų analizės metodas leidžia pasitelkti bibliotekų darbuotojų, bibliotekų sektoriui reikšmingų veikėjų įžvalgas kuriant galimus bibliotekų ateities plėtros scenarijus. Scenarijai - tai ne ateities prognozės, bet būdas svarstyti įvairias bibliotekų plėtros alternatyvas. Tai strateginio planavimo instrumentas, kuris padeda įveikti pagrindinį iššūkį, kylantį svarstant organizacijos ateities strategijas - prisirišimą prie dabarties. Organizacijos, kuriančios ateities planus, neretai mato ateitį kaip savotišką dabarties tęsinį, kuris nedaug skiriasi nuo praeities ir dabarties. Tai neleidžia numatyti permainų. Organizacijos linkusios susikoncentruoti į keletą veiksnių, kurie turi įtakos dabartyje, todėl ateities matymas pasidaro gana supaprastintas ir schematiškas. Tuo tarpu šiuolaikinės bibliotekos atsiduria labai permainingoje aplinkoje - jų ateities plėtrai įtakos turi nemažai veiksnių, kurie gali pakreipti bibliotekų veiklą gana netikėtais keliais. Scenarijai padeda įveikti šį strateginio planavimo iššūkį, nes pasikliauna žmonių, turinčių skirtingą santykį su biblioteka ir skirtingą patirtį, kūrybines įžvalgas. Scenarijai - tai informuota įžvalga, kuriama aktyvinant dalyvių kūrybinį mąstymą. Tam pasitelkiamas grupinis darbas, interaktyvios dalyvių sąveikos metodai. Scenarijai dažniausia kuriami organizuojant dalyvių susitikimų ciklą.

III etapas. Strateginė analizė: bibliotekų esama būklė


1.1.          Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų strategijų, kokybinių ir kiekybinių veiklos rodiklių tyrimo  įgyvendinimas

III etape siekiama išsiaiškinti, kaip Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešosios bibliotekos įgyvendina savo funkcijas. Tam atliekama kelių lygių - strategijų ir veiklos rodiklių - analizė. Strategijų analizė padeda nustatyti, kokias strategines plėtros kryptis bibliotekos laiko prioritetinėmis, koks šių bibliotekų unikalus sprendimų derinys, arba modelis, apsprendžiantis bibliotekų ilgalaikę plėtrą. Šiame tyrime remiamasi bibliotekų veiklos vertinimo principais ir metodais. Naudojamasi statistiniais duomenimis apie bibliotekų veiklą bei kokybiniais duomenimis apie įvairius veiklos aspektus (pvz., projektus, bendradarbiavimo patirtį ir kt.), surinktais iš įvairių šaltinių. Tokiu būdu galima įvertinti bibliotekų stiprybes ir silpnybes.

IV etapas. Galimybių studija: rezultatų sintezė ir apibendrinimas

Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų paskirties, funkcijų, paslaugų ir valdymo plėtros galimybių studija

Visuose ankstesniuose etapuose atliktų tyrimų pagrindu rengiama galimybių studija. Ji leidžia nubrėžti bibliotekų ateities plėtros alternatyvas, formuluoti argumentuotas rekomendacijas dėl bibliotekų vaidmenų, plėtros prioritetų, tam tikrų strategijų pasirinkimo, būtinų ilgalaikių strateginių programų įgyvendinant bibliotekų plėtros prioritetus. Pažymėtina, kad galimybių studija padės priimti sprendimus tiek institucijoms, kuruojančioms tiriamų bibliotekų veiklą, tiek tiriamų bibliotekų vadovams.

Visus LiBiTOP mokslinius tyrimus atliks šiam tikslui pasamdyta kvalifikuotų tyrėjų komanda. Tyrimų kokybę prižiūrės, vertins bei teiks konsultacijas užsienio scenarijų planavimo bei bibliotekų veiklos vertinimo ekspertai.

Literatūra:

SENGE, Peter M. The leader's new work: building learning organizations. Sloan management review [interaktyvus]. 1990, vol. 32, no. 1 [žiūrėta 2012 m. kovo 1 d.]. Prieiga per internetą: http://www.elcamino.edu/faculty/bcarr/documents/TheLeadersNewWork.pdf

O'CONNOR, Steve; SIDORKO, Peter. Imagine your library's future: scenario planning for libraries and information organizations. Oxford: Chandos Publishing, 2010. 200 p.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą