2012 m. gruodžio 13 d., ketvirtadienis

Startavo bibliotekų ateities scenarijų kūrimo seminarai


Gruodžio 12 d. įvyko pirmasis Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities scenarijų kūrimo seminaras Pokyčiai bibliotekų aplinkoje. Renginyje dalyviai atliko įvairias interaktyvias užduotis, skirtas nustatyti permainas, kurios gali turėti įtakos tiriamų bibliotekų ateities raidai per artimiausius 10 metų (t.y. iki 2023 metų). Seminare buvo siekiama:

• Aptarti tyrimo tikslą ir turinį, apibūdinti seminaro rezultatus ir jų panaudojimą scenarijams sukurti.
• Įsigilinti į tai, kas yra biblioteka ir kokioje aplinkoje ji veikia.
• Išnagrinėti, kokie pasaulyje ir Lietuvoje vykstantys politiniai, ekonominiai, socialiniai ir technologiniai pokyčiai gali turėti įtakos bibliotekų raidai per artimiausius 10 metų.
• Nustatyti, kokie su bibliotekomis susijusių organizacijų ir asmenų grupių pokyčiai gali turėti įtakos bibliotekų raidai per artimiausius 10 metų.
• Aptarti išskirtus bibliotekų aplinkos pokyčius ir juos lemiančias jėgas.


.
Renginio dalyviai – 42 bibliotekininkystės specialistai, mokslininkai, visuomenės veikėjai, vykdomosios valdžios ir savivaldos institucijų, asociacijų, pelno nesiekiančių ir visuomeninių organizacijų, verslo atstovai.


Darbas seminare vyko teminėse grupėse Bibliotekos regionams, Bibliotekos mokslininkams, Bibliotekos specialistams, Bibliotekos vartotojams su specialiaisiais poreikiais.

Susisteminę seminare išsakytas įžvalgas tyrėjai nustatys, kokios bibliotekų išorinės aplinkos jėgos paskatino dalyvių apibūdintus pokyčius. Šių jėgų sąrašas bus naudojamas kituose scenarijų kūrimo seminaruose.

Nuoširdžiai dėkojame visiems seminaro dalyviams!

2012 m. lapkričio 14 d., trečiadienis

Projekto LiBiTOP pamokos verslui

Ar verslas gali mokytis iš bibliotekų? Stereotipiška nuomonė byloja priešingą – geriausiu atveju verslo idėjos paprastai taikytinos bibliotekose, o ne atvirkščiai. Paprastai bibliotekos ir kitos viešojo sektoriaus organizacijos siejamos su biurokratija, inercija, lėtu naujovių diegimu.

Pasaulyje šį stereotipą jau paneigė Singapūro nacionalinė bibliotekų taryba, valdanti vietos viešųjų bibliotekų tinklą. Antai prestižinė JAV Harvardo verslo mokykla siūlo pasimokyti iš Singapūro viešųjų bibliotekų tinklo žmogiškųjų išteklių valdymo ir rinkodaros sprendimų. Šiai nuomonei antrina ir Europos verslininkams skirto žurnalo European Business Review autoriai, teigdami, kad Singapūro nacionalinė bibliotekų taryba pateikia fundamentalias strategijos pamokas, kurias komercinės kompanijos pavojingai ignoruoja.

Prestižiniame Lietuvos verslininkams skirtame dienraštyje "Verslo žinios" pasirodė straipsnis apie scenarijų planavimo metodo naudą verslui ruošiantis ateities pokyčiams. Kaip retas scenarijų planavimo metodo taikymo pavyzdys, kurių trūksta Lietuvos versle, pateiktas bibliotekininkystės projektas LiBiTOP. Kviečiame skaityti!

GIRZIUŠAS, Pijus. Ne spėja, o projektuoja. Verslo žinios, 2012 m. lapkričio 14, nr. 203, p. 14.

HALLOWELL, R.; KNOOP, C.-I.; NEO, B. S. Transforming Singapore‘s public libraries. Harvard Business Review: cases [interaktyvus]. Oct. 31, 2001 [žiūrėta 2012 m. rugpjūčio 6 d.]. Prieiga per internetą:
http://hbr.org/product/transforming-singapore-s-public-libraries/an/802009-PDF-ENG
 
HERACLEOUS L.; JOHNSTON R. Can business learn from the public sector? European Business Review. 2009, vol. 21, no. 4, p. 373-379. Prieiga per Emerald Publishing.

2012 m. spalio 16 d., antradienis

Kviečiame savanorius dalyvauti organizuojant bibliotekų ateities scenarijų tyrimą

Domitės strategine vadyba? Norėtumėte pamatyti, kaip teorijos veikia praktikoje? Traukia įdomios užduotys ir norėtumėte išbandyti darbą profesionalų komandoje? Turite puikią progą įgyti neįkainojamos patirties. Projekto LiBiTOP mokslininkų komanda kviečia savanorius dalyvauti organizuojant Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros scenarijų tyrimą.
2012 m. gruodžio–2013 m. gegužės mėnesiais projekto LiBiTOP komanda vykdys unikalų ekspertimentą – Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros scenarijų tyrimą. Tyrimas – tai 8 seminarų ciklas, kuriame Lietuvos bibliotekininkai, mokslininkai, verslininkai, valstybės tarnautojai, visuomeninių organizacijų atstovai kartu svarstys, kaip pasikeis valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų aplinka iki 2023 metų. Planuojama, kad prie scenarijų sukūrimo prisidės daugiau kaip 100 dalyvių. Bendrą darbą grupėje koordinuos profesionalūs moderatoriai.
Tyrime taikomas scenarijų planavimo metodas, leidžia giliau suprasti, kaip gali pasikeisti aplinka, kurioje gyvuoja organizacija. Tai daroma kuriant alternatyvius organizacijos aplinkos ateities raidos scenarijus, arba savotiškus ateities pasakojimus. Verslo ir viešojo sektoriaus organizacijose scenarijai naudojami tam, kad patikrintų esamų strategijų tinkamumą esant tam tikroms ateities sąlygoms ir sukurtų naujas strategijas.

Savanoriai turės išskirtinę galimybę:
  •          Susipažinti su Lietuvoje beveik netaikytu strateginio valdymo metodu – scenarijų planavimu. Dalyvaudami mokymuose ir rengiantis tyrimui savanoriai perpras tyrimo metodinius sprendimus ir eigą.
  •          Praktikoje išbandyti, kaip kuriami ateities scenarijai. Savanoriai tiesiogiai dalyvaus scenarijų kūrimo seminaruose ir turės galimybę stebėti dalyvių darbą.
  •          Tapti LiBiTOP tyrėjų komandos nariais. Savanoriai dirbs su tarptautinį pripažinimą pelniusiais mokslininkais ir profesionaliais moderatoriais-tyrėjais.
  •          Savanorių įgyta patirtis ir dalyvavimas tyrėjų komandos darbe bus įtvirtinti pažymėjime, kurį pasirašys projekto LiBiTOP ir tyrėjų grupės vadovės.
Scenarijų kūrimo tyrime savanoriai atliks tokius darbus:
  •          Dalyvaus parengiamuosiuose mokymuose kartu su moderatoriais (Vilniuje).
  •         Dalyvaus scenarijų kūrimo seminaruose (Vilniuje):
o   Padės moderatoriams kuruoti scenarijų kūrimo grupių darbą, fiksuoti rezultatus.
o   Bendraus su dalyviais: padės skirstyti dalyvius į darbo grupes, atlikti grupinius užduotis, atsakys į klausimus apie renginius.
o   Parengs dalyvių grupės darbo vietą.
Reikalavimai savanoriams:
  •         Kūrybiškumas ir greita orientacija.
  •         Komunikabilumas.
  •        Pareigingumas ir atsakomybės jausmas už bendrą komandos rezultatą.
  •       Dalyvavimas ne mažiau, kaip keturiuose seminaruose.
  •       Dalyvavimas parengiamuosiuose mokymuose (preliminariai – lapkričio mėn. pirmoje pusėje; mokymai vyks savaitgaliais).
Susidomėjusiems savanoryste tyrime kreiptis į dr. Zinaidą Manžuch, zinaida.manzuch@gmail.com, tel. +370 671 00 000.

2012 m. spalio 12 d., penktadienis

Žvilgsnis į ateitį: Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešosios bibliotekos 2023



2012 m. gruodžio mėnesį projekto LiBiTOP komanda pradeda unikalų bibliotekininkystės eksperimentą – Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros scenarijų tyrimą. Tyrimas – tai seminarų ciklas, kuriame Lietuvos bibliotekininkai, mokslininkai, verslininkai, valstybės tarnautojai, visuomeninių organizacijų atstovai kartu svarstys, kaip pasikeis valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų aplinka iki 2023 metų. Planuojama, kad prie scenarijų sukūrimo prisidės daugiau kaip 100 dalyvių. Šis straipsnis skirtas aptarti scenarijų planavimo metodo taikymą bei naudą bibliotekininkystėje ir apibūdinti scenarijų kūrimo vaidmenį projekte LiBiTOP. 

Kodėl svarbu kurti ateities plėtros scenarijus? 

Kiekviena organizacija nuolatos sprendžia klausimą – kaip pasiruošti ateičiai? Atsakyti nepaprastai sudėtinga, nes niekas nežino, kokia bus ateitis. Tad kaip pasirinkti geriausią strategiją, jeigu organizacija nežino, kokia bus ateities aplinka?
Šiam klausimui spręsti buvo sukurtas scenarijų planavimo metodas. Jis leidžia giliau suprasti, kaip gali pasikeisti aplinka, kurioje gyvuoja organizacija. Tai daroma kuriant alternatyvius organizacijos aplinkos ateities raidos scenarijus, arba savotiškus ateities pasakojimus. Scenarijų kūrimas – disciplinuotas, nuoseklus procesas, o ne fantazijos apie ateitį. Jo metu žingsnis po žingsnio svarstoma, kaip ateityje gali rutuliotis įvairios pokyčius skatinančios jėgos, ypač tos, dėl kurių kaitos krypčių nėra vienareikšmiško atsakymo. Todėl scenarijai leidžia įžvelgti netikėtas, sunkiai nuspėjamas ateities situacijas, ir įveikti strategams pavojingus žmogaus mąstymo apribojimus. O jie, patikėkite, būdingi netgi novatoriškoms asmenybėms:
„Nemanau, kad kas nors norės turėti kompiuterį namuose“, – Kenas Olsonas, Skaitmeninių įrenginių korporacijos (angl. Digital Equipment Corporation) prezidentas, 1977 m.
 „Sunkesnės nei oras skraidančios mašinos yra neįmanomos“, – Lordas Kelvinas, Didžiosios Britanijos karališkosios mokslo draugijos prezidentas, 1895 m. (West, 2008).
Vienas jau klasikiniu tapęs scenarijų planavimo sėkmės pavyzdys – korporacijos Shell atvejis. Shell pradėjo taikyti scenarijų planavimo metodą dar 1970-aisiais ir buvo viena iš nedaugelio organizacijų, pasiruošusių visiškai netikėtos 1973 metų naftos krizės pasekmėms (Heijden, 2005). Būtent šis pasiruošimas ir leido Shell tapti viena iš didžiausių pasaulio naftos kompanijų.
Verslo ir viešojo sektoriaus organizacijose scenarijai naudojami tam, kad patikrintų esamų strategijų tinkamumą esant tam tikroms ateities sąlygoms ir sukurtų naujas strategijas. Scenarijai padeda organizacijai sėkmingai veikti ir geriau prisitaikyti savo aplinkoje.
Bibliotekos – nėra išimtis. Egzistuoja nemažai klausimų, į kuriuos nėra vienareikšmiško atsakymo. Kyla nemažai prieštaringų svarstymų dėl bibliotekų ateities: ar paplitus e.knygoms bibliotekos vis dar bus reikalingos? Kaip ateityje keisis skaitmeninių kūrinių intelektinės nuosavybės apsaugos formos? Ar plėtojantis informacijos ir komunikacijos technologijoms bus vertinama materiali bibliotekos erdvė? Kad pasirinktų tinkamą strategiją, bibliotekos turėtų svarstyti, kokia veikla optimaliausia kiekvienoje iš galimų pokyčių situacijų.

Ateities scenarijų kūrimas bibliotekininkystėje

Šiuolaikinės bibliotekos aktyviai taiko scenarijų planavimo metodą, kad sugebėtų tinkamai prisitaikyti sparčiai besikeičiančioje aplinkoje. Per pastarąjį dešimtmetį bibliotekininkystėje padidėjo susidomėjimas scenarijų planavimo metodo taikymu formuojant bibliotekų strategijas. Tačiau scenarijų planavimo bibliotekose ištakos siekia 20 a. pabaigą. JAV ir Australijos bibliotekose ateities scenarijai buvo kuriami svarstant įvairialypį informacijos ir komunikacijos technologijų plėtros poveikį, kuris sugriovė tradicinius leidinių komplektavimo modelius, pakeitė bibliotekų santykius su leidyklomis, paskatino bibliotekų paslaugų virtualėjimą. Todėl į klausimus, kas paveiks bibliotekų fondų komplektavimą ir naudojimą, ar ateityje išliks materialios bibliotekos ar jos transformuosis į virtualias, buvo sudėtinga pateikti vienareikšmišką atsakymą (Giesecke, 1999; Talvé, 2011).
1998 metais pasirodė pirmoji scenarijų planavimo knyga, skirta bibliotekininkams. Tai leidinys Scenarijų planavimas bibliotekoms (angl. Scenario planning for libraries), kurio redaktorė – JAV Nebraskos-Linkolno universiteto bibliotekos direktorė ir mokslininkė Joana Giesecke. Remiantis scenarijų planavimo guru Pierre‘o Wacko, Peterio Schwartzo, Keeso van der Heijdeno įžvalgomis, knygoje aptarta scenarijų tyrimų metodika, paaiškinta, kodėl bibliotekininkams verta įsitraukti į ateities scenarijų svarstymus (Scenario planning for libraries, 1998). Pažymėtina, kad jau daugiau, negu dešimtmetį, Joana Giesecke populiarina scenarijų planavimo metodą bibliotekose, taikė jį Nebraskos-Linkolno universiteto bibliotekoje, atliko ir kitų bibliotekų (tarp jų ir medicinos) scenarijų tyrimus (žr. Giesecke, 1999; Ludwig, Giesecke, Walton, 2010).
Naujausia scenarijų planavimo knyga bibliotekininkams išvydo šviesą 2010 metais. Tai Steve‘o O‘Connoro ir Peterio Sidorko kūrinys Įsivaizduokite savo bibliotekos ateitį: scenarijų planavimas bibliotekoms ir informacijos organizacijoms (angl. Imagine your library‘s future: scenario planning for libraries and information organisations). Leidinyje scenarijų planavimas pristatomas kaip svarbus strateginio planavimo įrankis bibliotekose. Knygoje pristatytas scenarijų planavimo atvejų rinkinys liudija platų šio metodo paplitimą užsienio bibliotekininkystėje. Bibliotekų ateities scenarijus kuria profesinės bibliotekų organizacijos, pavienės bibliotekos, bibliotekų konsorciumai (O‘Connor, Sidorko, 2010).

Projektas LiBiTOP ir bibliotekų ateities scenarijų tyrimas

Projektas LiBiTOP inicijuotas Lietuvos Respublikos Kultūros ir Švietimo ir mokslo ministerijų ir yra įgyvendinamas Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacijos. Jis skirtas išanalizuoti Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros galimybes ir perspektyvas per artimiausią dešimtmetį. Atlikus mokslinius tyrimus bus įvertinta, kokius vaidmenis šios bibliotekos gali atlikti, kokias paslaugas teikti, kaip užtikrinti, kad šios bibliotekos efektyviai veiktų visame šalies bibliotekų tinkle.
LiBiTOP skirtas tirti dalį Lietuvos bibliotekų tinklo – valstybinės reikšmės ir apskričių viešąsias bibliotekas. Tai 10 skirtingų tipų ir paskirties bibliotekų. Jos aptarnauja mokslininkus, medicinos ir technikos specialistus, vartotojus su specialiais poreikiais (pvz., turinčius regos sutrikimų),  įvairių Lietuvos regionų gyventojus.
Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešosios bibliotekos unikalios savo veikla (pvz., knygų, skirtų regos sutrikimus turintiems vartotojams, leidyba), turtingais kultūros paveldo fondais. Jos atlieka ypatingą vaidmenį visame šalies bibliotekų tinkle. Šioms bibliotekoms įstatymu pavesta savo kompetencijos srityje: koordinuoti kitų Lietuvos bibliotekų veiklą skatinant naujoves, naudingas visam bibliotekų tinklui; teikti bibliotekoms konsultacijas; rūpintis bibliotekininkystės specialistų kvalifikacijos kėlimu. Nuo šių bibliotekų sėkmingos ir efektyvios veiklos priklauso visų Lietuvos bibliotekų paslaugų kokybė.
Projekte LiBiTOP numatyta atlikti tris tyrimus, kurių pagrindu bus parengtas pagrindinis iniciatyvos rezultatas Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų galimybių studija. Tai:
·         Bibliotekų plėtros tendencijų ir veiksnių analizės tyrimas.
·         Bibliotekų ateities plėtros scenarijų tyrimas.
·         Bibliotekų strategijų, kokybinių ir kiekybinių veiklos rodiklių analizės tyrimas.
Tyrimų rezultatai padės tiriamų bibliotekų veiklą kuruojančioms institucijoms (ministerijoms, bibliotekų steigėjams) bei pačių bibliotekų vadovams priimti sprendimus, kaip efektyviai organizuoti šių organizacijų darbą ateityje ir užtikrinti, kad jos teiktų kokybiškas ir modernias paslaugas.
Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities scenarijų tyrimas skirtas nustatyti, kaip per artimiausius 10 metų, t.y. iki 2023 metų, pasikeis aplinka, kurioje gyvuoja šios bibliotekos, keisis šių bibliotekų paslaugų poreikis tarp vartotojų, kitų šalies bibliotekų, klientų (steigėjų, valstybinių institucijų), kokias grėsmes ir plėtros galimybes šioms bibliotekoms nulems visi minėti pokyčiai.
Scenarijai kuriami keturioms bibliotekų tipams, kuriuos atstovauja Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešosios bibliotekos:

  • bibliotekos mokslininkams,
  • bibliotekos regionams,
  • bibliotekos medicinos ir technikos (pvz. inžineriams, architektrams, statybos specialistams ir kt.) specialistams,
  • bibliotekos vartotojams su specialiaisiais poreikiais.

Kiekvienos bibliotekų grupės ateities scenarijus kuria atskira tyrimo dalyvių komanda. Dalyvių indėlis skirtingas – kai kurie jų dalyvaus tik viename seminare, kiti – keliuose renginiuose.
Bibliotekų ateities scenarijai kuriami dalyviams dirbant kartu seminaruose – diskutuojant ir atliekant įvairias užduotis. Tam numatyti 5 seminarai (žr. 1 pav.).

1 pav. Scenarijų kūrimo seminarai

Ateities scenarijų kūrimas vyks keliais etapais:

  • Pirmame seminare nustatomos išorinės aplinkos jėgos, kurios lemia bibliotekoms reikšmingus pokyčius. Svarstomos tendencijos ir permainos, kurios gali paveikti bibliotekas per artimiausius 10 metų.
  • Antrame seminare vertinama, kokios iš pirmame seminare nustatytų jėgų turės didžiausią poveikį bibliotekoms, kokių jėgų kaita ateityje sunkiai nuspėjama.
  • Trečiame seminare ankstesnių rezultatų pagrindu apibūdinami ateities scenarijų pamatai. Ateities scenarijai kuriami atsižvelgiant į bibliotekoms didžiausią poveikį turinčias aplinkos jėgas, kurių ateities kaita sunkiai nuspėjama.
  • Ketvirtame seminare nagrinėjama, kaip ankstesnio darbo metu apibūdinti scenarijai gali išsipildyti. Diskutuojama, kokia seka vyksta pokyčiai, kurie lemia scenarijų situacijų susiformavimą.
  • Penktame seminare nustatoma, kokios galimybės atsiveria ir kokios grėsmės tyko bibliotekų ateityje. Svarstomos galimybės ir grėsmės atskirų ateities scenarijų situacijose.

Projekte LiBiTOP scenarijų tyrimo rezultatai bus naudojami vertinant dabartinių valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų strategijų perspektyvumą ir efektyvumą per artimiausius 10 metų. Scenarijų tyrimo rezultatai padės tobulinti šių bibliotekų strategijas ir tinkamai pasiruošti ateities pokyčiams.

Vietoj išvadų

Valstybinės reikšmės ir apskričių viešosios bibliotekos atstovauja įvairius bibliotekų tipus (specialiąsias, akademines, viešąsias, mokslines). Todėl projekto LiBiTOP rezultatai naudingi ir kitiems Lietuvos bibliotekų tinklo nariams. Ateities scenarijų tyrimas ir jo rezultatai suteiks tyrimo dalyviams ir/ar stebėtojams keletą svarbių galimybių:

  • Panaudoti tyrimo metu sukurtus scenarijus to paties tipo Lietuvos bibliotekoms. Jie gali būti naudojami kuriant bibliotekų strateginius planus, svarstant apie  ateityje teiktinas paslaugas, galimas partnerystes, projektus.
  • Susipažinti su scenarijų planavimo praktika, kuria galima pasinaudoti kuriant atskiros bibliotekos strateginius planus. Scenarijų planavimo metodas gali būti taikomas bet kurioje valstybės, viešojo ar verslo sektoriaus organizacijoje svarstant, kokių veiksmų reikia imtis ateityje, kokias paslaugas teikti ar produktus gaminti. Scenarijų planavimo metodas plačiai naudojamas ir kuriant nacionalinius strateginius planus. Šis metodas vis dar itin retai taikomas Lietuvoje ir visiškai netaikytas bibliotekose.
  • Susitikti partneriams arba susikurti naujus bendradarbiavimo tinklus. Bibliotekų scenarijų tyrime dalyvaus daugybė įvairių sričių atstovų ir ekspertų. Bendras kūrybinis darbas leidžia atsirasti naujoms idėjoms, užmegzti naudingų ryšių, galbūt, susitarti dėl partnerystės.

Kviečiame stebėti tyrimo eigą ir pasinaudoti sukurtais scenarijais planuojant jūsų bibliotekos veiklą. Scenarijų planavimas padeda atsakyti į įvairius klausimus apie bibliotekų ateitį. O svarbiausia – jis padeda pradėti mąstyti apie ateitį ir kryptingai veikti – vadinasi, prisidėti prie pageidaujamų ateities rezultatų kūrimo. Kaip sakė vadybos guru Peteris Druckeris – „geriausias būdas nuspėti ateitį – ją sukurti.“ 

Literatūra


  • GIESECKE, J. Scenario planning and collection development. Journal of library administration, 1999, vol. 28, issue 1, p. 81-92.
  • HEIJDEN, K. van der. Scenarios: the art of strategic conversation. 2nd edition. Chichester: John Wiley & Sons Ltd., 2005. 356 p. ISBN 0-470-02368-6.
  • LUDWIG, L.; GIESECKE, J.; WALTON, L. Scenario planning: a tool for academic health sciences libraries. Health information and libraries journal, 2010, vol. 27, issue 1, p. 28-36.
  • O‘CONNOR, S.; SIDORKO, P. Imagine your library‘s future: scenario planning for libraries and information organisations. Oxford, Cambridge, New Delhi, 2010. 213. ISBN 978-1-84334-600-5.
  • Scenario planning for libraries. Edited by Joan Giesecke. Chicago: American Library Association, 1998. 128 p. ISBN 0-8389-3482-X.
  • TALVÉ, Annie. Libraries as places of invention. Library management [interaktyvus]. 2011, vol. 32, no. 8/9, p. 453-504 [žiūrėta 2012 m. spalio 3 d.]. Prieiga per Emerald Group Publishing Ltd. DOI 10.1108/01435121111187860.
  • WEST, D. WestWords: Observations from the Desk of a Small-town Newspaper Publisher. Bloomington: AuthorHouse, 2008.

2012 m. liepos 4 d., trečiadienis

Mus konsultuoja: pristatome scenarijų planavimo ekspertus

Projekte LiBiTOP numatyta taikyti vis dar naujove Lietuvoje laikomą scenarijų planavimo (angl. scenario planning) metodą. Šis metodas jau seniai taikomas užsienio šalių privačiame ir viešajame sektoriuje. Siekiant užtikrinti Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities scenarijų kūrimo tyrimo kokybę projekto tyrėjus konsultuoja užsienio ekspertai. Birželio 12-14 d. ekspertai lankėsi Lietuvoje, susipažino su tiriamosiomis bibliotekomis, dalyvavo seminare su Lietuvos bibliotekininkystės ir mokslo ir studijų sistemos įžvalgos tyrimo grupės atstovais. Norėtumėme trumpai pristatyti užsienio ekspertus.

dr. Alex D. Wright
Aleksas yra mokslininkas bei konsultantas, dirbantis strategijų kūrimo srityje, ypač taikant scenarijų planavimo metodus strategijoms kurti. Jis dėsto Atviro universiteto verslo mokykloje, Jungtinėje Karalystėje. Aleksas intensyviai dalyvauja tarptautiniuose ir nacionalinėse projektuose padedamas verslo ir viešojo sektoriaus organizacijoms sukurti strategijas ir pasiekti savo tikslų. Jis konsultavo scenarijų planavimo klausimais kuriant prestižinę Oksfordo universiteto Templtono kolegijos Vadovų rengimo programą. Aleksas aktyviai skleidžia patirtį tarptautinėse konferencijose, kuriant ir įgyvendinant studijų programas, skelbia straipsnius prestižiniuose tarptautiniuose vadybos mokslo žurnaluose. Aleksas turi didžiulę scenarijų planavimo metodo taikymo patirtį. 2003-2007 metais jis konsultavo Accor verslo ir laisvalaikio viešbučių grupę ir dirbo su Novotel ir Mercure viešbučių tinklų valdymo komandomis. Šiame projekte jis vadovavo tris metus trukusiam scenarijų kūrimo procesui. Aleksas aktyviai įsitraukęs į viešojo ir privataus sektoriaus organizacijų mokymus, kaip taikyti scenarijų planavimo metodą. Naujasis darbas šioje srityje 2012 metais  vykdytas nuotolinis scenarijų planavimo projektas, skirtas Jungtinės Karalystės švietimo sektoriuje veikiančioms organizacijoms.


Alain Wouters
Alainas - tai tarptautinį pripažinimą pelnęs ekspertas, dirbantis sprendžiant sudėtingas strategines problemas. Jis yra tarptautinės konsultacinės kompanijos Whole systems (Belgija) steigėjas ir direktorius, Pasaulinio verslo tinklo (angl. Global Business Network) narys. Pažymėtina, kad savo karjerą Alainas pradėjo Shell korporacijoje, kuri žinoma kaip scenarijų planavimo metodo taikymo pionerė. Iki 1994 metų Alainas dirbo vyriausiu analitiku Shell korporacijos Planavimo koordinavimo grupėje, kuri buvo atsakinga už scenarijų kūrimą. Šiuo metu Alainas dalyvauja eksperto vaidmenyje koordinuojant scenarijų planavimo metodo taikymą regioniniuose, tarptautiniuose projektuose, ypač konflikto zonose ir pasaulio "karštuose taškuose". Jo naujausi scenarijų kūrimo projektai: 2012 m. Europos ateitis (Aspen Institute France), 2010 m. Viduržemio jūros scenarijai (Marokas, Pasaulio ekonomikos forumas); 2009 m. - Šveicarijos ateitis 2030 (Šveicarijos federalinė kanceliarija); 2009 m. - Metalo ir kasybos scenarijai 2030 (Pietų Afrika, Pasaulio ekonomikos forumas).

2012 m. liepos 2 d., pirmadienis

Valia keistis ir keisti: pristatome pirmą projekto LiBiTOP tyrimą


Pristatome pirmąjį projekto LiBiTOP tyrimą  –  Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų plėtros veiksnių ir tendencijų analizę. Šiame tyrime siekta nustatyti Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų išorės aplinkos veiksnius ir tendencijas, kurie turės poveikį tiriamų bibliotekų veiklai per artimiausius 5–10 metų. Šiam pranešimui neatsitiktinai pasirinkome intriguojantį pavadinimą Valia keistis ir keisti... Gyvename tokiu metu, kai bibliotekoms atsiveria nemažai galimybių, tačiau esama ir grėsmių. Bet svarbiausia, turbūt, tai, kad ateitis priklausys nuo pačios bibliotekinės bendruomenės aktyvumo, kuriam poreikis vis didėja... Tačiau apie viską paeiliui.

Pagrindinis tyrimo objektas – valstybinės reikšmės ir apskričių viešosios bibliotekos, kaip Lietuvos bibliotekų tinklo sudedamoji dalis. Šioms bibliotekoms Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatyme numatytos išskirtinės kitų tinklo narių veiklos koordinavimo ir/ar metodinės pagalbos funkcijos. Lietuvos valstybinės reikšmės bibliotekos išskirtinį statusą įgijo ir dėl turtingų kultūros paveldo išteklių bei atliekamų funkcijų unikalumo.
Tyrime: 
  •  Apibrėžti Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų sampratos, jų ištakos, vaidmenys Lietuvos bibliotekų sistemoje.
  • Ištirti panašių užsienio bibliotekų rūšių veiklos veiksniai ir tendencijos.
  • Ištirti Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešosioms bibliotekoms įtaką turintys politiniai-teisiniai, ekonominiai, socialiniai-kultūriniai ir technologiniai veiksniai.
  • Išnagrinėti Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų veiklos tendencijos, turėsiančias poveikį šioms bibliotekoms per artimiausius 5–10 metų, kurias išskiria šių bibliotekų vadovai ir bibliotekų pagrindinės suinteresuotosios grupės.
Tyrimams naudoti įvairūs metodai ir skirtingi šaltiniai. Visumoje taikyti mokslinių publikacijų, PEST analizės, pusiau struktūruoto interviu, kokybinės turinio analizės metodai. Toks duomenų gavimo būdų ir priemonių derinys leidžia sukurti išsamų bibliotekų veiklos tendencijų sąrašą, nustatyti, kurios iš jų veikia pasauliniu mastu, o kurios būdingos tik Lietuvai.
Tyrimo rezultatai skiriami pagrindinėms projekto tikslinėms grupėms – valdžios institucijoms, kuruojančioms Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų veiklą, tiriamų bibliotekų vadovams.  Jie taip pat bus panaudoti įgyvendinant antrąjį projekto LiBiTOP tyrimų etapą – kuriant tiriamų bibliotekų ateities plėtros scenarijus.
Išnagrinėjus tyrinėjamų bibliotekų sąvokas nustatyta:
a)              Lietuvos apskričių viešosios bibliotekos priklauso specifiniam bibliotekų tipui. Jas galima apibendrintai pavadinti regioninėmis viešosiomis bibliotekomis. Regioninės viešosios bibliotekos – tai atskiras bibliotekų tinklo elementas įvairiose pasaulio šalyse. Dažniausiai tokios bibliotekos atlieka viešųjų bibliotekų regioninio tinklo koordinatorių ir kompetencijos centrų vaidmenį. Šias bibliotekas iš kitų išskiria tai, kad jos teikia paslaugas ne tik  gyventojams, bet pačioms viešosioms bibliotekoms. Lietuvoje vyrauja tam tikras apskričių viešųjų bibliotekų paskirties neapibrėžtumas, ją galima tik numanyti iš bendro funkcijų rinkinio.
b)             Valstybinės reikšmės bibliotekos – tai ne atskiras bibliotekų tipas, o statusas, suteikiamas bibliotekai, jei ji atitinka tam tikrus kriterijus. Šios bibliotekos pagal įstatymą turėtų atlikti atitinkamų bibliotekų veiklos koordinavimo ir metodinės pagalbos funkcijas, tačiau bibliotekų nuostatuose nuosekliau įtvirtinta tik antroji funkcija. Dvi valstybinės reikšmės bibliotekas galima priskirti mokslinių tipui (LMAVB ir VUB), o tris specialiųjų (LAB, LMB ir LTB).
Pagrindinis šios ataskaitos rezultatas – bibliotekų veiklai įtakos turinčių veiksnių ir tendencijų sąrašas, apimantis bendras pasaulio mastu veikiančias tendencijas, Lietuvos makro aplinkos pokyčius bei tendencijas, matomas bibliotekų mikro aplinkoje.
Užsienio bibliotekų veiklos veiksniai ir tendencijos atskleidė, kad ir mokslines, ir regionines bibliotekas veikia vykdomos mokslo bei administracinės reformos bei keičiami autorių ir gretutinių teisių įstatymai. Jų finansavimas nuolat mažėja, todėl bibliotekos priverstos taikyti verslo modelius bei ieškoti sąjungininkų ginti savo bei viešąjį interesą visuomenės informavimo srityse. Bibliotekoms svarbūs demografiniai pokyčiai bei visuomenės požiūris į bibliotekas, reikalaujantis neatsisakyti tradicinių su knyga susijusių paslaugų, tačiau taip pat atliepti naujus poreikius viešosioms erdvėms bei technologijoms, priartinančioms bibliotekų paslaugas prie vartotojų, sukuriančios naujus bibliotekų ir bibliotekininkų kaip tarpininkų tarp IRT ir vartotojų vaidmenis bei poreikį nuolat sekti technologijų ir vartotojų informacinės elgsenos pokyčius.
Lietuvos valstybinės reikšmės ir viešųjų bibliotekų makro aplinkos PEST analizė patvirtino, kad ir Lietuvos bibliotekas veikia pasaulinės tendencijos, tačiau yra ir tik Lietuvai būdingų veiksnių bei jų kaitos procesų. Nors abi bibliotekų grupės turi galimybę dalyvauti nacionalinių strategijų įgyvendinimo projektuose, jų vaidmuo politiniuose procesuose lieka nematomas, o tai kelia realią grėsmę, kad bibliotekų sukaupti ištekliai, kompetencijos ir kitas potencialas liks nepanaudoti arba bent jau nebus efektyvūs, o šalia jų atsiras veiklą dubliuojančios struktūros. Be to, ypatingai didelę reikšmę Lietuvos bibliotekų sistemai ir tinklams turi didėjanti emigracija, kuri gali nulemti ženklų bibliotekų skaičiaus mažėjimą, o taip pat mažėjantį poreikį jų paslaugoms.
Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų veiklos tendencijos per artimiausius 5–10 metų buvo nustatomos naudojant interviu su bibliotekų suinteresuotųjų grupių atstovais ir vadovais metodą. Nustatytos net 33 tendencijos, kurių dalis sutampa su tarptautiniu ir Lietuvos mastu veikiančiomis makro aplinkos tendencijomis, o 18 apibūdina mikro aplinkos tendencijas. Iš jų reikėtų pabrėžti tokius veiksnius, kaip santykiai su steigėjais ir vartotojais bei bendruomenėmis, nes jie yra natūralūs bibliotekų sąjungininkai ir formuojant tinkamus santykius bei atliepiant jų poreikiams bibliotekos gali įtvirtinti savo pozicijas visuomenėje. Santykiai su tiekėjais, atrodo, vis labiau įgyja konkurencinį pobūdį dėl naujų technologijų bendrų grėsmių ir suteikiamų galimybių visai įvairaus turinio gamybos ir sklaidos sistemai. Tačiau ir šiuos santykius bibliotekos gali paveikti teigiama linkme, jei tinkamai išnaudos svarbiausius privalumus, kaip antai, viešos nemokamos paslaugos, per ilgą laiką sukauptos patirties ir naudos tiems patiems tiekėjams suteikimo. Galimybių plėsti paslaugų spektrą, tarpininkauti tarp informacijos vartotojų, informacijos išteklių ir IRT, teikti mokymo visą gyvenimą galimybes ir kitų yra nemažai, ir jas bibliotekų vadovai suvokia bei įvardina. Tačiau visų jų veiksmingam išnaudojimui aiškiai trūksta sutartinų veiksmų bei kryptingos strategijos.

2012 m. birželio 18 d., pirmadienis

Bibliotekų ateities scenarijų kūrimas: idėjos ir konsultacijos

Šių metų birželio 12-14 d. projekto LiBiTOP komanda skyrė daug dėmesio konsultacijoms dėl Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities scenarijų tyrimo metodikos. Šiomis dienomis Lietuvoje lankėsi užsienio scenarijų planavimo ekspertai – Alain Wouters (konsultacinės kompanijos Whole Systems direktorius, Belgija) ir dr. Alex D. Wright (Open University strateginės vadybos lektorius ir scenarijų planavimo tyrėjas, Jungtinė Karalystė). Ekspertai apsilankė Lietuvos valstybinės reikšmės bibliotekose Vilniuje bei aplankė Kauno apskrities viešąją biblioteką. Nuoširdžiai dėkojame visų lankytų bibliotekų vadovams ir bibliotekininkams, kurie bendradarbiavo su mumis organizuojant šiuos vizitus ir papasakojo apie savo bibliotekas.

Birželio 13 d. įvyko seminaras-konsultacija Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities scenarijai. Seminare-konsultacijoje aptarta:
  • projekto LiBiTOP ištakos, tikslai ir turinys,
  • tyrėjų pasiūlyta bibliotekų ateities scenarijų kūrimo eiga, 
  • galimi patobulinimai, 
  • galimos rizikos ir jų išvengimo būdai. 
Seminaro dalyviai –  užsienio scenarijų planavimo ekspertai, LiBiTOP projekto komanda, bibliotekininkystės specialistai, projektų „Bibliotekos pažangai“ ir „Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“ (MOSTAF) atstovai.

Dalyviai atstovavo skirtingas sritis ir pasižymėjo įvairiomis kompetencijomis. Pavyzdžiui, iš projekto MOSTAF atstovų semtasi scenarijų kūrimo patirties, kadangi šiame projekte metodas taikytas kuriant Lietuvos mokslo ir studijų viziją „Mokslioji Lietuva 2030“. Projekto „Bibliotekos pažangai“ atstovai pasidalijo patirtimi bendradarbiaujant su bibliotekininkais, organizuojant komandinį darbą.  Bibliotekininkystės specialistai atskleidė bibliotekoms reikšmingus veikėjus, kuriuos svarbu įtraukti į ateities scenarijų kūrimo procesą.

 Ateities scenarijų kūrimas - tai interaktyvus metodas nagrinėti organizacijos ateities plėtros galimybes ir grėsmes kuriant ateities istorijas. Tai kokybinis metodas, kai ateities istorijos formuojamos pasitelkiant scenarijų kūrimo proceso dalyvių įžvalgas. Dažniausiai ateities istorijas kuria įvairių organizacijų atstovai, vienaip ar kitaip susiję su tiriamu sektoriumi (pvz., bibliotekomis). Ateities scenarijai padeda nubrėžti  organizacijų (pvz., bibliotekų) aplinkos pasikeitimų ateityje alternatyvas. Pagrindinis šio metodo taikymo produktas - ateities scenarijų naratyvai (pasakojimai). Jie paprastai naudojami priimant sprendimus dėl organizacijų egzistuojančių strategijų tobulinimo ar naujų strategijų kūrimo. Tai daroma gretinant egzistuojančias strategijas su galima organizacijos ateities aplinkos raidos alternatyva, arba kuriant strategijas, kurios leidžia pasirengti įvairiems galimiems ateities įvykiams. Svarbu suprasti, kad scenarijai - tai ne ateities prognozavimo, bet organizacinio mokymosi bei strateginio planavimo pagalbinis įrankis.

Seminare-konsultacijoje tyrėjų komanda pateikė dalyviams nemažai klausimų dėl scenarijų kūrimo organizavimo. Šie klausimai nagrinėti mažesnėse dalyvių grupėse bei apibendrinti visų dalyvių diskusijose.

Kūrybinis ateities scenarijų procesas vyksta organizuojant scenarijų kūrimo dalyvių susitikimų (seminarų) serijas. Jų sėkmė pirmiausiai priklauso nuo asmenų, dalyvaujančių šiame procese, motyvacijos ir kūrybiškumo. Todėl svarstyti scenarijų kūrimo komandos sudarymo ir jos įsitraukimo į kūrybinį ateities scenarijų kūrimo procesą užtikrinimo klausimai. Tyrėjų komanda gavo nemažai pasiūlymų dėl potencialių scenarijų kūrimo komandų dalyvių, jų įtraukimo būdų į scenarijų kūrimo darbą. Nagrinėta ir tai, kaip produktyviai organizuoti komandinį darbą scenarijų kūrimo seminaruose.

Renginio metu ne tik dalytasi idėjomis ir patirtimi, visa tai buvo fiksuojama lipniuose lapeliuose, kurie ir buvo naudojami kaip pagrindinė minčių lietaus priemonė. Taigi šiuo metu tyrėjai turi gausybę medžiagos tolesniam apdorojimui ir naudojimui kuriant Lietuvos nacionalinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities scenarijų tyrimo metodiką.

Dėkojame visiems seminaro-konsultacijos dalyviams!