Viešųjų bibliotekų scenarijai 2023 m. pristatyti tarptautinėje konferencijoje

2013 m. lakpričio 5 d. vykusioje tarptautinėje konferencijoje "Bibliotekos socialiniams pokyčiams 2013: Baltijos regiono patirtis" pristatytas ir projekto LiBiTOP scenarijų kūrimo tyrimas. Pranešime detaliau nagrinėti viešųjų bibliotekų ateities scenarijai. Konferencijos svetainėje galima peržiūrėti pranešimo vaizdo įrašą.

Bibliotekų ateitis: galimybės, grėsmės ir sėkmingos veiklos perspektyvos

Parengta penkis mėnesius trukusio projekto LiBiTOP valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros tyrimo ataskaita. Šioje ataskaitoje nuodugniai išdėstytas beveik pusmečio duomenų analizės darbo rezultatas - 16 tiriamų bibliotekų scenarijų. Scenarijai sukurti penkioms apskričių viešosioms bibliotekoms, dviems specialiosioms medicinos ir technikos bibliotekoms, dviems mokslinėms bibliotekoms ir Lietuvos aklųjų bibliotekai.

Kadangi tyrimo ataskaitos apimtis įspūdinga, patariame pirmiausiai perskaityti patarimus, kaip skaityti scenarijus (4 priedas), scenarijų aprašus (5 priedas) ir rezultatų aptarimą, kuriame išryškinami scenarijų bendrybės ir skirtumai (9 skyrius). Scenarijai gali būti naudingi ne tik valstybinės reikšmės ir apskričių viešosioms, bet visoms viešosioms, specialiosioms ir mokslinėms bibliotekoms.

Priminsime, kad scenarijai – tai organizacijos ateities plėtros alternatyvos arba vaizdiniai. Tai sumodeliuotos ateities situacijos, kurios leidžia organizacijai įvertinti:

• kokias problemas turėtų išspręsti organizacija, kad sėkmingai įgyvendintų savo misiją ateityje,
• kokių veiksmų turėtų imtis organizacija, kad optimaliai pasinaudotų ateityje atsiveriančiomis galimybėmis ir išvengtų arba sumažintų grėsmių neigiamą poveikį.

Scenarijus kiekvienai iš tiriamų bibliotekų grupė sudarė keturios ateities alternatyvos. Jas sukuria dvi bibliotekoms svarbiausios ir nenuspėjamiausios jėgos, kurios gali turėti didžiulį pokytį bibliotekų veiklai. Šios jėgos, kintančios priešingomis kryptimis sudarė scenarijų matricą. Scenarijų matrica rodo keturias situacijas, kuriose ateityje gali atsidurti biblioteka. Šios situacijos atspindi visas jėgų, dėl kurių ateities kaitos abejojama, pokyčių galimybes. Todėl, kad tinkamai pasiruoštų ateičiai, biblioteka turi išnagrinėti ir atsižvelgti į visus keturis scenarijus.

Scenarijuose išryškėjo tai kas bendra visoms bibliotekoms. Pavyzdžiui, didelę įtaką Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities raidai turi šalies ekonominė būklė. Ekonominis aspektas vienaip ar kitaip atsispindėjo visų tiriamų bibliotekų scenarijų matricose. Specialiosioms medicinos ir technikos bei mokslinėms bibliotekoms skirtuose scenarijuose šalies ekonominės būklės poveikis tiesmukiškas – taip pavadinta viena iš abiejų bibliotekų tipų scenarijus formuojančių jėgų. Kitų tiriamų bibliotekų scenarijuose ekonominiai aspektai atsiranda netiesiogiai, bet tai nesumažina jų poveikio bibliotekų ateities raidai. Apskričių viešųjų bibliotekų ateities raidai poveikį turi valstybės ekonominė politika. Ekonominė politika apibrėžia valstybės požiūrį į šalies ūkio tvarkymą ir, atitinkamai, strateginius lėšų skirstymo prioritetus. Tokiems strateginiams prioritetams turi įtakos ir valstybės valdymo orientacija. Dalyvių įžvalgos leido suformuluoti neoliberalios ir socialinės pakraipos ekonominės politikos plėtojimo kryptis.

Taip pat tyrimo rezultatai leido suformuluoti bibliotekoms ateityje galimai kilsiančias grėsmes ir galimybes:

Grėsmės

Viena didžiausių grėsmių bibliotekų veiklai, ateinančių iš išorės, yra joms skiriamų išteklių mažėjimas, susijęs su blogėjančia ekonomine padėtimi.

Kita iš išorės ateinanti grėsmė, tai visuomenės ir vartotojo poreikio bibliotekai mažėjimas, kurį lemia prieigos prie informacijos šaltinių alternatyvos: alternatyvių informacijos tiekėjų atsiradimas, pigi lengvai prieinama piratinė informacija, vartotojų asmeninių informacijos įsigijimo galimybių ir išteklių augimas arba priešingai – vartotojų auditorijos išnykimas dėl nepalankių ekonominių sąlygų, bibliotekų reikšmės nepripažinimas valstybės mastu.

Poreikio bibliotekoms nunykimas susijęs su bendresne grėsme, kurią galima įžvelgti scenarijų strategijose – tai kintantys bendruomenių ir vartotojų informacijos poreikiai bei elgsena. Savaime pats kitimas nėra ypatingai didelė grėsmė, tačiau pokyčių greitis ir pobūdis išaugus prieigos prie informacijos galimybėms gali sumažinti bibliotekos reikšmę visuomenei ir jos nariams.

Kai kuriuose scenarijuose atsiranda informacijos perkrovos ir taršos grėsmė, kuri sumažina žmonių galimybes tinkamai naudotis informacija arba reikalauja labai didelės informacinės kompetencijos. Vienu atveju tai vyksta dėl piratinio informacijos naudojimo augimo, o kitu dėl atviros prieigos plėtojimosi. Abiem atvejais atsiranda poreikis nustatyti informacijos kokybę. Todėl bibliotekoms keliamas labai sudėtingas ir didelės kompetencijos (o tuo pačiu ir išteklių) reikalaujantis uždavinys organizuoti informacijos išteklius pagal kokybinius požymius ir paprastinti jų naudojimą.

Galimybės

Viena ryškiausių galimybių daugelyje scenarijų bibliotekoms sudaro informacijos šaltinių, formatų ir prieigos kanalų gausėjimas, kuris vyksta dėl įvairių priežasčių: atviros prieigos įsitvirtinimo, gausėjančių informacijos gamintojų ir tiekėjų skaičiaus, o tuo pačiu gausėjančių informacijos gaminių pasiūlos bei tobulėjančios IRT. Bibliotekos šiuo atveju gali tapti arba pagrindiniais teisėtos arba brangios informacijos tiekėjais, arba informacijos gamintojų ir tiekėjų partneriais , arba informacijos gaminių vertintojais ir kokybės ženklintojais.

Kita reikšmingą ir paradoksalią galimybę bibliotekoms atveria ekonomiškai ir technologiškai pajėgūs vartotojai, kurie gauna galimybę įsigyti ir valdyti informacijos išteklius savarankiškai. Viena vertus, šis bruožas lemia vieną iš reikšmingiausių grėsmių, t.y. poreikio bibliotekai mažėjimą ir nunykimą. Antra vertus, jį galima išnaudoti ir kaip galimybę bibliotekoms peržiūrėti ir keisti tradicinius uždavinius ir vaidmenis pagal pakitusias vartotojų galimybes.

Ištobulėję verslo modeliai ir būdai pritaikyti viešosioms institucijoms taip pat sudaro galimybę bibliotekoms įtvirtinti savo pozicijas ir valstybėje, ir vartotojų bendruomenėse, ir informacijos rinkose. Tokių modelių taikymas minimas scenarijuose nepriklausomai nuo pagrindinių jėgų veikimo krypties.

Dar vieną galimybę valstybinės reikšmės ir regionų bibliotekoms suteikia egzistuojančių bibliotekų tinklų ir kitų bibliotekų gana tradicinis bendradarbiavimo poreikis. Jo pagrindu Bibliotekų įstatyme numatoma nagrinėjamos grupės bibliotekų koordinavimo ir metodinio konsultavimo joms priskirtame bibliotekų tinkle funkcija. Ši galimybė išryškėja kiekviename visų tipų bibliotekų scenarijuje, nors ir įgauna skirtingas formas: bendro išteklių įsigijimo, konsultacijų kitoms bibliotekoms komercializavimo, tinklo koordinavimo, savivaldybės viešųjų bibliotekų tinklo efektyvumo ir bendrų modelių kūrimo, bendros tinklo bibliotekininkų kompetencijos didinimo ir pan.

Tikimės, kad bibliotekų vadovai pasinaudos scenarijais ir patarimais (4 priedas), kaip juos integruoti į strateginio planavimo procesą.

Pradėjome svarstyti bibliotekų specialistams ir vartotojams su specialiais poreikiais ateities pasaulius

Kovo 25 d. įvyko dar vienas scenarijų kūrimo seminaras, kurio tikslas – apibūdinti bibliotekų ateities pasaulius. Šį kartą seminare dirbo trys grupės – Bibliotekos regionams, Bibliotekos specialistams ir Bibliotekos vartotojams su specialiais poreikiais. Seminare dalyvavo net 46 dalyvių, kurie atstovavo įvairias institucijas ir žinybas (žr. 1 pav.).

1 pav.

Grupė „Bibliotekos specialistams“ nagrinėjo pasaulius, kuriuos suformavo dvi jėgos: Šalies ekonominė būklė ir „Bibliotekų vaidmuo tenkinant visuomenės informacijos poreikius“ (žr.  2 pav.).

2 pav.

Jėga „Šalies ekonominė būklė“ kinta dviem priešingom kryptimis:

Gerėja:

• Lietuvoje didėja užsienio kapitalo investicijos.
• Lietuvos verslas klesti, steigiamos gerai apmokamos darbo vietos.
• Auga gyventojų pajamos.
• Mokesčių sistema stabilizuojasi.

Blogėja:

• Lietuvoje reikšmingai sumažėja užsienio kapitalo investicijų.
• Šalies verslas smunka, nesteigiamos naujos darbo vietos.
• Mažėja gyventojų pajamos.
• Mokesčių sistema destabilizuojasi (nuolat kinta).

            Jėga „Bibliotekų vaidmuo tenkinant visuomenės informacijos poreikius“ kinta dviem priešingom kryptimis:

Didėja:

• Bibliotekos įtraukiamos į įvairių valstybinių programų įgyvendinimą.
• Bibliotekų organizacijų įtaka šalies politikai auga.
• Politikai ir visuomenė pripažįsta bibliotekas svarbiomis veikėjomis tenkinant visuomenės informacijos poreikius.

Mažėja: 

• Bibliotekos neįtraukiamos į įvairių valstybinių programų įgyvendinimą.
• Bibliotekų organizacijų įtaką šalies politikai nereikšminga.
• Politikai ir visuomenė neprįpažįsta bibliotekas svarbiomis veikėjomis tenkinant visuomenės informacijos poreikius.

Grupė „Bibliotekos vartotojams su specialiais poreikiais“ nagrinėjo keturis pasaulius, kuriuos suformavo tokios jėgos: „Autorių teisių apsaugos reglamentavimas“ ir „Gyvenimo lygis“ (žr. 3 pav.) .

3 pav.

Jėga „Autorių teisių apsaugos reglamentavimas“ kinta dviem priešingom kryptim:

Pasiekiama interesų pusiausvyra: 

• Randami įvairias interesų grupes tenkinantys teisiniai sprendimai.
• Vartotojams tampa nesudėtinga įgyvendinti įstatymų reikalavimus.
• Teisiniai sprendimai nepriklauso nuo technologijų plėtros.
•  Autorių teisių apsauga tampa nesudėtinga bet kuriose terpėse.

Nesutarimai didėja:

• Daugėja teisinių ginčų dėl autorių teisių pažeidimų.
• Vis daugiau vartotojų nepaiso autorių teisių nuostatų.
•  Technologijų plėtra lenkia teisinius sprendimus.
•  Vis daugiau chaoso saugant autorių teises virtualioje terpėje.

Jėga  „Gyvenimo lygis“ kinta dviem priešingom kryptimis:   

Gerėja:

• Didėja perkamoji galia.
• Daugėja darbo vietų.
• Neįgalieji pajėgūs savarankiškai išsilaikyti be paramos.

Blogėja: 

• Mažėja perkamoji galia.
• Didėja nedarbas.
• Daugėja išlaikymo (valstybės ir kt.) reikalingų neįgaliųjų.

Grupė „Bibliotekos regionams“ nagrinėjo ateities pasaulius, parodytus 4 pav. Šiuose pasauliuose veikia dvi jėgos – „Informacijos vartosena“ ir „Valstybės ekonominė politika“.

4 pav. 

Jėga „Informacijos vartosena” kinta tokiomis kryptimis:

Paprastėja:

• Didėjant informacijos kiekiui plačiai naudojamos automatizuotos informacijos atrankos ir analizės priemonės.
• Dėl įvairių informacijos vartojimą palengvinančių priemonių – tai paprasta, greitai atliekama veikla.
• Informacijai vartoti nereikia specialių įgūdžių.

Sudėtingėja:

• Didėjant informacijos kiekiui sudėtinga atrinkti, įvertinti ir naudoti informaciją.
• Egzistuojančios priemonės nepalengvina informacijos vartojimo, kuris tampa sudėtinga, laikui imli veikla.
• Informacijai vartoti reikia vis daugiau specialių įgūdžių.

Jėga „Valstybės ekonominė politika” kinta tokiomis kryptimis: 

Socialinė:

• Orientuojamasi į gyventojų materialinių gyvenimo sąlygų gerinimą kaip į šalies ekonominės gerovės prielaidą.
• Skatinama verslo socialinė atsakomybė ir bendradarbiavimas.
• Įvairių gyventojų grupių interesai ir teisės matomi, ginami, tenkinami įvairių grupių poreikiai.

Neoliberali:

• Orientuojamasi į turto sukūrimą, valstybės makroekonomikos rodiklių gerinimą neatsižvelgiant į atskirų socialinių grupių gerbūvį. 
• Skatinamas verslo konkurentiškumas.
• Įvairių gyventojų grupių interesai ir teisės nematomi, neginami, į jų poreikius neatsižvelgiama.

Kiekviename pasaulyje veikė nuspėjamos jėgos, t.y. tos, kurių kaitos kryptis ankstesnių seminarų dalyviai laikė nuspėjamomis.

Renginyje buvo siekiama apibūdinti pagrindinius pokyčius, vykstančius ateities pasauliuose, kurie turi įtakos valstybinės reikšmės specialiosioms, skirtoms vartotojams su specialiais poreikiais ir apskričių viešosioms bibliotekoms. Šių apibūdinimų pagrindu tolesniuose seminaruose bus toliau plėtojamas scenarijų turinys.

Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyviams, kurie turėjo atlikti nemažai gana sudėtingų užduočių ir laukiame jūsų kituose scenarijų kūrimo renginiuose!

Seminaro dalyvių sąrašas pridedamas šiame faile.

Trečiasis scenarijų kūrimo seminaras teminėms grupėms "Bibliotekos regionams" ir "Bibliotekos mokslininkams"

Vasario 4 d. įvyko trečiasis Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų scenarijų kūrimo renginys „Bibliotekų ateities raidą lemsiantys pasauliai“. Šis seminaras ypatingas tuo, kad jau pradėjo ryškėti pirmieji rezultatai - ateities pasaulių pamatai.

Projekto LiBiTOP scenarijų kūrimo seminaro "Bibliotekų raidą lemsiantys ateities pasauliai" įvadinis pranešimas from rock&roll bibliotekininkas on Vimeo.

Pažymėtina, kad įvykus šiam seminarui bendrasis visų scenarijų kūrimo renginių dalyvių skaičius pasiekė net 105 asmenų. Taigi, jau daugiau negu šimtas žmonių prisidėjo prie valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų scenarijų kūrimo!

Seminare dirbo dvi teminės grupės – „Bibliotekos regionams“ ir „Bibliotekos mokslininkams“. Seminare dalyvavo įvairių organizacijų atstovai (žr. diagramą). Dalyvių sąrašą galima peržiūrėti čia.

Šiame etape kiekviena grupė dirbo su keturiais ateities pasauliais (2023 m.), sukurtais ankstesniuose seminaruose. Scenarijuose svarstyti maksimalūs jėgų pokyčiai, nes scenarijų kūrimo siekis - pateikti galimų pokyčių spektro įvairovę. Primename, kad scenarijai - tai nėra ateities prognozės, bet verčiau ateities veiklos modeliavimo priemonė.

Grupė „Bibliotekos mokslininkams“ nagrinėjo keturis ateities pasaulius, kurie susiformavo dviejų jėgų pokyčių sąveikoje (žr. 1 pav.).

1 pav. Scenarijai grupėje "Bibliotekos mokslininkams"

Šiuose pasauliuose veikė tokios jėgos: Ekonomikos būklė ir Atvira prieiga.

Jėgų pokyčiai priešingomis kryptimis leido sukurti keturias ateities alternatyvas. Ekonominė būklė scenarijų matricoje kinta tokiomis kryptimis:

Gerėja: 

• Auga Lietuvos BVP ir kiti gamybos rodikliai. 
• Lietuvos eksportas viršija importą kiekybiškai ir kokybiškai. 
• Euro zona stabilizuojasi, o Lietuvos finansų būklė gerėja. 
• Auga gyventojų perkamoji galia. 

Blogėja:

• Mažėja BVP ir kiti gamybos rodikliai. 
• Lietuvos gamintojų produkcija neturi paklausos rinkoje. 
• Finansų rinka destabilizuojasi ir auga infliacija. 
• Mažėja gyventojų perkamoji galia. 

 Atvira prieiga kinta tokiomis kryptimis:

Plečiasi: 

• Daugėja atviros prieigos informacijos šaltinių. 
• Griežtėja mokslo finansuotojų reikalavimai skelbti tyrimų rezultatus per atviros prieigos kanalus. 
• Vis daugiau mokslo bendruomenės narių ir vadovų remia atviros prieigos judėjimą ir šaltinius. 

Nunyksta:

• Įtvirtinami reikalavimai vertinti mokslo institucijas ir mokslininkus tik pagal komercinių žurnalų publikacijas. 
• Komercinių leidėjų įtaka politikams ir mokslo institucijos auga. 
• Atviros prieigos judėjimas praranda palaikymą. 

Grupė „Bibliotekos regionams“ nagrinėjo ateities pasaulius, parodytus 2 pav.

2 pav. Scenarijai grupėje "Bibliotekos regionams"

Šiuose pasauliuose veikia dvi jėgos: Informacijos vartosena ir Valstybės ekonominė politika.

Informacijos vartosena kinta tokiomis kryptimis:

Paprastėja: 

• Didėjant informacijos kiekiui plačiai naudojamos automatizuotos informacijos atrankos ir analizės priemonės. 
• Dėl įvairių informacijos vartojimą palengvinančių priemonių – tai paprasta, greitai atliekama veikla. 
• Informacijai vartoti nereikia specialių įgūdžių. 

Sudėtingėja: 

• Didėjant informacijos kiekiui sudėtinga atrinkti, įvertinti ir naudoti informaciją. 
• Egzistuojančios priemonės nepalengvina informacijos vartojimo, kuris tampa sudėtinga, laikui imli veikla. 
• Informacijai vartoti reikia vis daugiau specialių įgūdžių. 

Valstybės ekonominė politika kinta tokiomis kryptimis:

Socialinė: 

• Orientuojamasi į gyventojų materialinių gyvenimo sąlygų gerinimą kaip į šalies ekonominės gerovės prielaidą. 
• Skatinama verslo socialinė atsakomybė ir bendradarbiavimas. 
• Įvairių gyventojų grupių interesai ir teisės matomi, ginami, tenkinami įvairių grupių poreikiai. 

Neoliberali: 

• Orientuojamasi į turto sukūrimą, valstybės makroekonomikos rodiklių gerinimą neatsižvelgiant į atskirų socialinių grupių gerbūvį. 
• Skatinamas verslo konkurentiškumas. 
• Įvairių gyventojų grupių interesai ir teisės nematomi, neginami, į jų poreikius neatsižvelgiama. 

Kiekviename pasaulyje veikė nuspėjamos jėgos, t.y. tos, kurių ateities kaitos kryptį dalyviai nustatė ankstesniame seminare.

Renginyje buvo siekiama apibūdinti pagrindinius pokyčius, vykstančius ateities pasauliuose, kurie turi įtakos valstybinės reikšmės mokslinėms ir apskričių viešosioms bibliotekoms. Šių apibūdinimų pagrindu tolesniuose seminaruose bus toliau plėtojamas scenarijų turinys.

Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyviams, kurie turėjo atlikti nemažai gana sudėtingų užduočių ir laukiame jūsų kituose scenarijų kūrimo renginiuose!

Kviečiame savanorius dalyvauti organizuojant bibliotekų ateities scenarijų tyrimą

Domitės strategine vadyba? Norėtumėte pamatyti, kaip teorijos veikia praktikoje? Traukia įdomios užduotys ir norėtumėte išbandyti darbą profesionalų komandoje? Turite puikią progą įgyti neįkainojamos patirties. Projekto LiBiTOP mokslininkų komanda kviečia savanorius dalyvauti organizuojant Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros scenarijų tyrimą.

2012 m. gruodžio–2013 m. gegužės mėnesiais projekto LiBiTOP komanda vykdys unikalų ekspertimentą – Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros scenarijų tyrimą. Tyrimas – tai 8 seminarų ciklas, kuriame Lietuvos bibliotekininkai, mokslininkai, verslininkai, valstybės tarnautojai, visuomeninių organizacijų atstovai kartu svarstys, kaip pasikeis valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų aplinka iki 2023 metų. Planuojama, kad prie scenarijų sukūrimo prisidės daugiau kaip 100 dalyvių. Bendrą darbą grupėje koordinuos profesionalūs moderatoriai.

Tyrime taikomas scenarijų planavimo metodas, leidžia giliau suprasti, kaip gali pasikeisti aplinka, kurioje gyvuoja organizacija. Tai daroma kuriant alternatyvius organizacijos aplinkos ateities raidos scenarijus, arba savotiškus ateities pasakojimus. Verslo ir viešojo sektoriaus organizacijose scenarijai naudojami tam, kad patikrintų esamų strategijų tinkamumą esant tam tikroms ateities sąlygoms ir sukurtų naujas strategijas.

Savanoriai turės išskirtinę galimybę:

•          Susipažinti su Lietuvoje beveik netaikytu strateginio valdymo metodu – scenarijų planavimu. Dalyvaudami mokymuose ir rengiantis tyrimui savanoriai perpras tyrimo metodinius sprendimus ir eigą.
•          Praktikoje išbandyti, kaip kuriami ateities scenarijai. Savanoriai tiesiogiai dalyvaus scenarijų kūrimo seminaruose ir turės galimybę stebėti dalyvių darbą.
•          Tapti LiBiTOP tyrėjų komandos nariais. Savanoriai dirbs su tarptautinį pripažinimą pelniusiais mokslininkais ir profesionaliais moderatoriais-tyrėjais.
•          Savanorių įgyta patirtis ir dalyvavimas tyrėjų komandos darbe bus įtvirtinti pažymėjime, kurį pasirašys projekto LiBiTOP ir tyrėjų grupės vadovės.

Scenarijų kūrimo tyrime savanoriai atliks tokius darbus:

•          Dalyvaus parengiamuosiuose mokymuose kartu su moderatoriais (Vilniuje).
•         Dalyvaus scenarijų kūrimo seminaruose (Vilniuje):

o   Padės moderatoriams kuruoti scenarijų kūrimo grupių darbą, fiksuoti rezultatus.

o   Bendraus su dalyviais: padės skirstyti dalyvius į darbo grupes, atlikti grupinius užduotis, atsakys į klausimus apie renginius.

o   Parengs dalyvių grupės darbo vietą.

Reikalavimai savanoriams:

•         Kūrybiškumas ir greita orientacija.
•         Komunikabilumas.
•        Pareigingumas ir atsakomybės jausmas už bendrą komandos rezultatą.
•       Dalyvavimas ne mažiau, kaip keturiuose seminaruose.
•       Dalyvavimas parengiamuosiuose mokymuose (preliminariai – lapkričio mėn. pirmoje pusėje; mokymai vyks savaitgaliais).

Susidomėjusiems savanoryste tyrime kreiptis į dr. Zinaidą Manžuch, zinaida.manzuch@gmail.com, tel. +370 671 00 000.

Žvilgsnis į ateitį: Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešosios bibliotekos 2023

2012 m. gruodžio mėnesį projekto LiBiTOP komanda pradeda unikalų bibliotekininkystės eksperimentą – Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros scenarijų tyrimą. Tyrimas – tai seminarų ciklas, kuriame Lietuvos bibliotekininkai, mokslininkai, verslininkai, valstybės tarnautojai, visuomeninių organizacijų atstovai kartu svarstys, kaip pasikeis valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų aplinka iki 2023 metų. Planuojama, kad prie scenarijų sukūrimo prisidės daugiau kaip 100 dalyvių. Šis straipsnis skirtas aptarti scenarijų planavimo metodo taikymą bei naudą bibliotekininkystėje ir apibūdinti scenarijų kūrimo vaidmenį projekte LiBiTOP. 

Kodėl svarbu kurti ateities plėtros scenarijus? 

Kiekviena organizacija nuolatos sprendžia klausimą – kaip pasiruošti ateičiai? Atsakyti nepaprastai sudėtinga, nes niekas nežino, kokia bus ateitis. Tad kaip pasirinkti geriausią strategiją, jeigu organizacija nežino, kokia bus ateities aplinka?

Šiam klausimui spręsti buvo sukurtas scenarijų planavimo metodas. Jis leidžia giliau suprasti, kaip gali pasikeisti aplinka, kurioje gyvuoja organizacija. Tai daroma kuriant alternatyvius organizacijos aplinkos ateities raidos scenarijus, arba savotiškus ateities pasakojimus. Scenarijų kūrimas – disciplinuotas, nuoseklus procesas, o ne fantazijos apie ateitį. Jo metu žingsnis po žingsnio svarstoma, kaip ateityje gali rutuliotis įvairios pokyčius skatinančios jėgos, ypač tos, dėl kurių kaitos krypčių nėra vienareikšmiško atsakymo. Todėl scenarijai leidžia įžvelgti netikėtas, sunkiai nuspėjamas ateities situacijas, ir įveikti strategams pavojingus žmogaus mąstymo apribojimus. O jie, patikėkite, būdingi netgi novatoriškoms asmenybėms:

„Nemanau, kad kas nors norės turėti kompiuterį namuose“, – Kenas Olsonas, Skaitmeninių įrenginių korporacijos (angl. Digital Equipment Corporation) prezidentas, 1977 m.

 „Sunkesnės nei oras skraidančios mašinos yra neįmanomos“, – Lordas Kelvinas, Didžiosios Britanijos karališkosios mokslo draugijos prezidentas, 1895 m. (West, 2008).

Vienas jau klasikiniu tapęs scenarijų planavimo sėkmės pavyzdys – korporacijos Shell atvejis. Shell pradėjo taikyti scenarijų planavimo metodą dar 1970-aisiais ir buvo viena iš nedaugelio organizacijų, pasiruošusių visiškai netikėtos 1973 metų naftos krizės pasekmėms (Heijden, 2005). Būtent šis pasiruošimas ir leido Shell tapti viena iš didžiausių pasaulio naftos kompanijų.

Verslo ir viešojo sektoriaus organizacijose scenarijai naudojami tam, kad patikrintų esamų strategijų tinkamumą esant tam tikroms ateities sąlygoms ir sukurtų naujas strategijas. Scenarijai padeda organizacijai sėkmingai veikti ir geriau prisitaikyti savo aplinkoje.

Bibliotekos – nėra išimtis. Egzistuoja nemažai klausimų, į kuriuos nėra vienareikšmiško atsakymo. Kyla nemažai prieštaringų svarstymų dėl bibliotekų ateities: ar paplitus e.knygoms bibliotekos vis dar bus reikalingos? Kaip ateityje keisis skaitmeninių kūrinių intelektinės nuosavybės apsaugos formos? Ar plėtojantis informacijos ir komunikacijos technologijoms bus vertinama materiali bibliotekos erdvė? Kad pasirinktų tinkamą strategiją, bibliotekos turėtų svarstyti, kokia veikla optimaliausia kiekvienoje iš galimų pokyčių situacijų.

Ateities scenarijų kūrimas bibliotekininkystėje

Šiuolaikinės bibliotekos aktyviai taiko scenarijų planavimo metodą, kad sugebėtų tinkamai prisitaikyti sparčiai besikeičiančioje aplinkoje. Per pastarąjį dešimtmetį bibliotekininkystėje padidėjo susidomėjimas scenarijų planavimo metodo taikymu formuojant bibliotekų strategijas. Tačiau scenarijų planavimo bibliotekose ištakos siekia 20 a. pabaigą. JAV ir Australijos bibliotekose ateities scenarijai buvo kuriami svarstant įvairialypį informacijos ir komunikacijos technologijų plėtros poveikį, kuris sugriovė tradicinius leidinių komplektavimo modelius, pakeitė bibliotekų santykius su leidyklomis, paskatino bibliotekų paslaugų virtualėjimą. Todėl į klausimus, kas paveiks bibliotekų fondų komplektavimą ir naudojimą, ar ateityje išliks materialios bibliotekos ar jos transformuosis į virtualias, buvo sudėtinga pateikti vienareikšmišką atsakymą (Giesecke, 1999; Talvé, 2011).

1998 metais pasirodė pirmoji scenarijų planavimo knyga, skirta bibliotekininkams. Tai leidinys Scenarijų planavimas bibliotekoms (angl. Scenario planning for libraries), kurio redaktorė – JAV Nebraskos-Linkolno universiteto bibliotekos direktorė ir mokslininkė Joana Giesecke. Remiantis scenarijų planavimo guru Pierre‘o Wacko, Peterio Schwartzo, Keeso van der Heijdeno įžvalgomis, knygoje aptarta scenarijų tyrimų metodika, paaiškinta, kodėl bibliotekininkams verta įsitraukti į ateities scenarijų svarstymus (Scenario planning for libraries, 1998). Pažymėtina, kad jau daugiau, negu dešimtmetį, Joana Giesecke populiarina scenarijų planavimo metodą bibliotekose, taikė jį Nebraskos-Linkolno universiteto bibliotekoje, atliko ir kitų bibliotekų (tarp jų ir medicinos) scenarijų tyrimus (žr. Giesecke, 1999; Ludwig, Giesecke, Walton, 2010).

Naujausia scenarijų planavimo knyga bibliotekininkams išvydo šviesą 2010 metais. Tai Steve‘o O‘Connoro ir Peterio Sidorko kūrinys Įsivaizduokite savo bibliotekos ateitį: scenarijų planavimas bibliotekoms ir informacijos organizacijoms (angl. Imagine your library‘s future: scenario planning for libraries and information organisations). Leidinyje scenarijų planavimas pristatomas kaip svarbus strateginio planavimo įrankis bibliotekose. Knygoje pristatytas scenarijų planavimo atvejų rinkinys liudija platų šio metodo paplitimą užsienio bibliotekininkystėje. Bibliotekų ateities scenarijus kuria profesinės bibliotekų organizacijos, pavienės bibliotekos, bibliotekų konsorciumai (O‘Connor, Sidorko, 2010).

Projektas LiBiTOP ir bibliotekų ateities scenarijų tyrimas

Projektas LiBiTOP inicijuotas Lietuvos Respublikos Kultūros ir Švietimo ir mokslo ministerijų ir yra įgyvendinamas Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacijos. Jis skirtas išanalizuoti Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros galimybes ir perspektyvas per artimiausią dešimtmetį. Atlikus mokslinius tyrimus bus įvertinta, kokius vaidmenis šios bibliotekos gali atlikti, kokias paslaugas teikti, kaip užtikrinti, kad šios bibliotekos efektyviai veiktų visame šalies bibliotekų tinkle.

LiBiTOP skirtas tirti dalį Lietuvos bibliotekų tinklo – valstybinės reikšmės ir apskričių viešąsias bibliotekas. Tai 10 skirtingų tipų ir paskirties bibliotekų. Jos aptarnauja mokslininkus, medicinos ir technikos specialistus, vartotojus su specialiais poreikiais (pvz., turinčius regos sutrikimų),  įvairių Lietuvos regionų gyventojus.

Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešosios bibliotekos unikalios savo veikla (pvz., knygų, skirtų regos sutrikimus turintiems vartotojams, leidyba), turtingais kultūros paveldo fondais. Jos atlieka ypatingą vaidmenį visame šalies bibliotekų tinkle. Šioms bibliotekoms įstatymu pavesta savo kompetencijos srityje: koordinuoti kitų Lietuvos bibliotekų veiklą skatinant naujoves, naudingas visam bibliotekų tinklui; teikti bibliotekoms konsultacijas; rūpintis bibliotekininkystės specialistų kvalifikacijos kėlimu. Nuo šių bibliotekų sėkmingos ir efektyvios veiklos priklauso visų Lietuvos bibliotekų paslaugų kokybė.

Projekte LiBiTOP numatyta atlikti tris tyrimus, kurių pagrindu bus parengtas pagrindinis iniciatyvos rezultatas Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų galimybių studija. Tai:

·         Bibliotekų plėtros tendencijų ir veiksnių analizės tyrimas.

·         Bibliotekų ateities plėtros scenarijų tyrimas.

·         Bibliotekų strategijų, kokybinių ir kiekybinių veiklos rodiklių analizės tyrimas.

Tyrimų rezultatai padės tiriamų bibliotekų veiklą kuruojančioms institucijoms (ministerijoms, bibliotekų steigėjams) bei pačių bibliotekų vadovams priimti sprendimus, kaip efektyviai organizuoti šių organizacijų darbą ateityje ir užtikrinti, kad jos teiktų kokybiškas ir modernias paslaugas.

Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities scenarijų tyrimas skirtas nustatyti, kaip per artimiausius 10 metų, t.y. iki 2023 metų, pasikeis aplinka, kurioje gyvuoja šios bibliotekos, keisis šių bibliotekų paslaugų poreikis tarp vartotojų, kitų šalies bibliotekų, klientų (steigėjų, valstybinių institucijų), kokias grėsmes ir plėtros galimybes šioms bibliotekoms nulems visi minėti pokyčiai.

Scenarijai kuriami keturioms bibliotekų tipams, kuriuos atstovauja Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešosios bibliotekos:

• bibliotekos mokslininkams,
• bibliotekos regionams,
• bibliotekos medicinos ir technikos (pvz. inžineriams, architektrams, statybos specialistams ir kt.) specialistams,
• bibliotekos vartotojams su specialiaisiais poreikiais.

Kiekvienos bibliotekų grupės ateities scenarijus kuria atskira tyrimo dalyvių komanda. Dalyvių indėlis skirtingas – kai kurie jų dalyvaus tik viename seminare, kiti – keliuose renginiuose.

Bibliotekų ateities scenarijai kuriami dalyviams dirbant kartu seminaruose – diskutuojant ir atliekant įvairias užduotis. Tam numatyti 5 seminarai (žr. 1 pav.).

1 pav. Scenarijų kūrimo seminarai

Ateities scenarijų kūrimas vyks keliais etapais:

• Pirmame seminare nustatomos išorinės aplinkos jėgos, kurios lemia bibliotekoms reikšmingus pokyčius. Svarstomos tendencijos ir permainos, kurios gali paveikti bibliotekas per artimiausius 10 metų.
• Antrame seminare vertinama, kokios iš pirmame seminare nustatytų jėgų turės didžiausią poveikį bibliotekoms, kokių jėgų kaita ateityje sunkiai nuspėjama.
• Trečiame seminare ankstesnių rezultatų pagrindu apibūdinami ateities scenarijų pamatai. Ateities scenarijai kuriami atsižvelgiant į bibliotekoms didžiausią poveikį turinčias aplinkos jėgas, kurių ateities kaita sunkiai nuspėjama.
• Ketvirtame seminare nagrinėjama, kaip ankstesnio darbo metu apibūdinti scenarijai gali išsipildyti. Diskutuojama, kokia seka vyksta pokyčiai, kurie lemia scenarijų situacijų susiformavimą.
• Penktame seminare nustatoma, kokios galimybės atsiveria ir kokios grėsmės tyko bibliotekų ateityje. Svarstomos galimybės ir grėsmės atskirų ateities scenarijų situacijose.

Projekte LiBiTOP scenarijų tyrimo rezultatai bus naudojami vertinant dabartinių valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų strategijų perspektyvumą ir efektyvumą per artimiausius 10 metų. Scenarijų tyrimo rezultatai padės tobulinti šių bibliotekų strategijas ir tinkamai pasiruošti ateities pokyčiams.

Vietoj išvadų

Valstybinės reikšmės ir apskričių viešosios bibliotekos atstovauja įvairius bibliotekų tipus (specialiąsias, akademines, viešąsias, mokslines). Todėl projekto LiBiTOP rezultatai naudingi ir kitiems Lietuvos bibliotekų tinklo nariams. Ateities scenarijų tyrimas ir jo rezultatai suteiks tyrimo dalyviams ir/ar stebėtojams keletą svarbių galimybių:

• Panaudoti tyrimo metu sukurtus scenarijus to paties tipo Lietuvos bibliotekoms. Jie gali būti naudojami kuriant bibliotekų strateginius planus, svarstant apie  ateityje teiktinas paslaugas, galimas partnerystes, projektus.
• Susipažinti su scenarijų planavimo praktika, kuria galima pasinaudoti kuriant atskiros bibliotekos strateginius planus. Scenarijų planavimo metodas gali būti taikomas bet kurioje valstybės, viešojo ar verslo sektoriaus organizacijoje svarstant, kokių veiksmų reikia imtis ateityje, kokias paslaugas teikti ar produktus gaminti. Scenarijų planavimo metodas plačiai naudojamas ir kuriant nacionalinius strateginius planus. Šis metodas vis dar itin retai taikomas Lietuvoje ir visiškai netaikytas bibliotekose.
• Susitikti partneriams arba susikurti naujus bendradarbiavimo tinklus. Bibliotekų scenarijų tyrime dalyvaus daugybė įvairių sričių atstovų ir ekspertų. Bendras kūrybinis darbas leidžia atsirasti naujoms idėjoms, užmegzti naudingų ryšių, galbūt, susitarti dėl partnerystės.

Kviečiame stebėti tyrimo eigą ir pasinaudoti sukurtais scenarijais planuojant jūsų bibliotekos veiklą. Scenarijų planavimas padeda atsakyti į įvairius klausimus apie bibliotekų ateitį. O svarbiausia – jis padeda pradėti mąstyti apie ateitį ir kryptingai veikti – vadinasi, prisidėti prie pageidaujamų ateities rezultatų kūrimo. Kaip sakė vadybos guru Peteris Druckeris – „geriausias būdas nuspėti ateitį – ją sukurti.“ 

Literatūra

• GIESECKE, J. Scenario planning and collection development. Journal of library administration, 1999, vol. 28, issue 1, p. 81-92.
• HEIJDEN, K. van der. Scenarios: the art of strategic conversation. 2nd edition. Chichester: John Wiley & Sons Ltd., 2005. 356 p. ISBN 0-470-02368-6.
• LUDWIG, L.; GIESECKE, J.; WALTON, L. Scenario planning: a tool for academic health sciences libraries. Health information and libraries journal, 2010, vol. 27, issue 1, p. 28-36.
• O‘CONNOR, S.; SIDORKO, P. Imagine your library‘s future: scenario planning for libraries and information organisations. Oxford, Cambridge, New Delhi, 2010. 213. ISBN 978-1-84334-600-5.
• Scenario planning for libraries. Edited by Joan Giesecke. Chicago: American Library Association, 1998. 128 p. ISBN 0-8389-3482-X.
• TALVÉ, Annie. Libraries as places of invention. Library management [interaktyvus]. 2011, vol. 32, no. 8/9, p. 453-504 [žiūrėta 2012 m. spalio 3 d.]. Prieiga per Emerald Group Publishing Ltd. DOI 10.1108/01435121111187860.
• WEST, D. WestWords: Observations from the Desk of a Small-town Newspaper Publisher. Bloomington: AuthorHouse, 2008.
  

Bibliotekų ateities scenarijų kūrimas: idėjos ir konsultacijos

Šių metų birželio 12-14 d. projekto LiBiTOP komanda skyrė daug dėmesio konsultacijoms dėl Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities scenarijų tyrimo metodikos. Šiomis dienomis Lietuvoje lankėsi užsienio scenarijų planavimo ekspertai – Alain Wouters (konsultacinės kompanijos Whole Systems direktorius, Belgija) ir dr. Alex D. Wright (Open University strateginės vadybos lektorius ir scenarijų planavimo tyrėjas, Jungtinė Karalystė). Ekspertai apsilankė Lietuvos valstybinės reikšmės bibliotekose Vilniuje bei aplankė Kauno apskrities viešąją biblioteką. Nuoširdžiai dėkojame visų lankytų bibliotekų vadovams ir bibliotekininkams, kurie bendradarbiavo su mumis organizuojant šiuos vizitus ir papasakojo apie savo bibliotekas.

Birželio 13 d. įvyko seminaras-konsultacija Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities scenarijai. Seminare-konsultacijoje aptarta:

• projekto LiBiTOP ištakos, tikslai ir turinys,
• tyrėjų pasiūlyta bibliotekų ateities scenarijų kūrimo eiga, 
• galimi patobulinimai, 
• galimos rizikos ir jų išvengimo būdai. 

Seminaro dalyviai –  užsienio scenarijų planavimo ekspertai, LiBiTOP projekto komanda, bibliotekininkystės specialistai, projektų „Bibliotekos pažangai“ ir „Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“ (MOSTAF) atstovai.

Dalyviai atstovavo skirtingas sritis ir pasižymėjo įvairiomis kompetencijomis. Pavyzdžiui, iš projekto MOSTAF atstovų semtasi scenarijų kūrimo patirties, kadangi šiame projekte metodas taikytas kuriant Lietuvos mokslo ir studijų viziją „Mokslioji Lietuva 2030“. Projekto „Bibliotekos pažangai“ atstovai pasidalijo patirtimi bendradarbiaujant su bibliotekininkais, organizuojant komandinį darbą.  Bibliotekininkystės specialistai atskleidė bibliotekoms reikšmingus veikėjus, kuriuos svarbu įtraukti į ateities scenarijų kūrimo procesą.

 Ateities scenarijų kūrimas - tai interaktyvus metodas nagrinėti organizacijos ateities plėtros galimybes ir grėsmes kuriant ateities istorijas. Tai kokybinis metodas, kai ateities istorijos formuojamos pasitelkiant scenarijų kūrimo proceso dalyvių įžvalgas. Dažniausiai ateities istorijas kuria įvairių organizacijų atstovai, vienaip ar kitaip susiję su tiriamu sektoriumi (pvz., bibliotekomis). Ateities scenarijai padeda nubrėžti  organizacijų (pvz., bibliotekų) aplinkos pasikeitimų ateityje alternatyvas. Pagrindinis šio metodo taikymo produktas - ateities scenarijų naratyvai (pasakojimai). Jie paprastai naudojami priimant sprendimus dėl organizacijų egzistuojančių strategijų tobulinimo ar naujų strategijų kūrimo. Tai daroma gretinant egzistuojančias strategijas su galima organizacijos ateities aplinkos raidos alternatyva, arba kuriant strategijas, kurios leidžia pasirengti įvairiems galimiems ateities įvykiams. Svarbu suprasti, kad scenarijai - tai ne ateities prognozavimo, bet organizacinio mokymosi bei strateginio planavimo pagalbinis įrankis.

Seminare-konsultacijoje tyrėjų komanda pateikė dalyviams nemažai klausimų dėl scenarijų kūrimo organizavimo. Šie klausimai nagrinėti mažesnėse dalyvių grupėse bei apibendrinti visų dalyvių diskusijose.

Kūrybinis ateities scenarijų procesas vyksta organizuojant scenarijų kūrimo dalyvių susitikimų (seminarų) serijas. Jų sėkmė pirmiausiai priklauso nuo asmenų, dalyvaujančių šiame procese, motyvacijos ir kūrybiškumo. Todėl svarstyti scenarijų kūrimo komandos sudarymo ir jos įsitraukimo į kūrybinį ateities scenarijų kūrimo procesą užtikrinimo klausimai. Tyrėjų komanda gavo nemažai pasiūlymų dėl potencialių scenarijų kūrimo komandų dalyvių, jų įtraukimo būdų į scenarijų kūrimo darbą. Nagrinėta ir tai, kaip produktyviai organizuoti komandinį darbą scenarijų kūrimo seminaruose.

Renginio metu ne tik dalytasi idėjomis ir patirtimi, visa tai buvo fiksuojama lipniuose lapeliuose, kurie ir buvo naudojami kaip pagrindinė minčių lietaus priemonė. Taigi šiuo metu tyrėjai turi gausybę medžiagos tolesniam apdorojimui ir naudojimui kuriant Lietuvos nacionalinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities scenarijų tyrimo metodiką.

Dėkojame visiems seminaro-konsultacijos dalyviams!