Dokumente pateikiamos ir bendrosios bibliotekų valdymo rekomendacijos, kurios gali būti naudingos kuruojant ir koordinuojant visos Lietuvos bibliotekų sistemos plėtrą. Rekomendacijos grindžiamos įžvalgomis apie Lietuvos bibliotekų sistemos potencialą:
1.
Bibliotekų sistema – tai
galinga įvairių valstybės programų įgyvendinimo informacinė infrastruktūra.
Ugdydamos vartotojų informacijos gebėjimus, teikdamos sprendimams
priimti, mokymuisi, tyrimams atlikti reikalingą informaciją ir konsultacijas,
darbui, studijoms ir mokymuisi tinkamas erdves, bibliotekos padeda
organizuoti sėkmingą žmonių veiklą įvairiose srityse.
2.
Bibliotekų sistema – tai
tankiausias, įvairius vartotojų poreikius tenkinantis valstybės institucijų
tinklas. Lietuvos bibliotekų sistemą sudaro keli
skirtingi bibliotekų tinklai, iš esmės pasiekiantys visus Lietuvos gyventojus
ir tenkinantys įvairius jų poreikius (mokslo, studijų, mokymosi visą gyvenimą,
sprendimų priėmimo, profesinius, kultūrinius, socialinės integracijos ir kt.).
Kito tokio masto ir įvairovės organizacijų sistemos Lietuvoje nėra.
Organizuojant paslaugų teikimą per visas tam tikro tinklo nares, galima
pasiekti didžiulę vartotojų auditoriją, t.y. taip sustiprinamas teikiamos
paslaugos, vykdomos programos poveikis.
3.
Bibliotekų sistemos indėlis
vykdant valstybės prioritetus iš esmės yra horizontalus
ir apima valstybės švietimo, mokslo, kultūros, informacinės visuomenės,
socialinės, sveikatos apsaugos, inovacijų, regioninės politikos įgyvendinimo
sritis. Bibliotekos gali būti įvairių valstybės programų ir paslaugų, pvz.,
e.valdžios, e.sveikatos ir kt. sklaidos kanalas. Šį kanalą savo poreikiams gali
panaudoti visos Vyriausybės žinybos, skirdamos išteklius tokioms programoms
įgyvendinti ir nekurdamos veiklą dubliuojančių struktūrų.
Galimybių studijoje parengtos septynios rekomendacijos dėl valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų (be to, ir viešųjų, mokslinių, specialiųjų bibliotekų) valdymo:
- Sukurti nacionalinę bibliotekų strategiją. Galimybių studijoje atlikta analizė parodė, kad bibliotekos sėkmingiausiai ir efektyviausiai funkcionuoja, kai valstybė jas įtraukia į savo tikslų įgyvendinimo procesus ir programas. Projekte LiBiTOP atlikti tyrimai atskleidė, kad šiuo metu Lietuvos strateginiuose dokumentuose bibliotekos matomos menkai, o bibliotekų strategijų nesukurta; steigėjai nesuvokia bibliotekų potencialo ir nekelia joms jokių strateginių tikslų, t. y. bibliotekos neturi jokių veiklos gairių, kuriomis galėtų vadovautis. Tokie tyrimo rezultatai akivaizdžiai rodo būtinybę kurti nacionalinę strategiją.
- Įsteigti tarpžinybinę bibliotekų valdymo agentūrą, kuri kurtų tarpžinybines bibliotekų veiklos programas, aprūpintų jas lėšomis ir užtikrintų jų įgyvendinimą. Toks bibliotekų tinklo valdymo sprendimas būtinas atsižvelgiant į tai, kad bibliotekos leidžia įgyvendinti įvairių žinybų prioritetus. Pastarųjų metų patirtis parodė, kad bibliotekų valdymas ir prioritetų nustatymas atskirose žinybose skatina vienpusį bibliotekų vaidmenų suvokimą, akcentuojant tik vieną aspektą (pvz., kultūros). Svarbu, kad naujos sukurtos tarpžinybinės institucijos veikloje dalyvautų visi Lietuvos bibliotekų sistemos valdytojai, o taip pat ir suinteresuotos žinybos.
- Atnaujinti Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymą, apibūdinant visų Lietuvos bibliotekų sistemos narių vaidmenis ir steigėjų funkcijas ir atsakomybę.
- Įtraukti bibliotekas į ministerijų strateginių planų bei bibliotekų veiklos strategijų kūrimą. Projekto LiBiTOP tyrimų rezultatai patvirtino, kad daugelis bibliotekų suvokia savo misiją, nustato strateginius prioritetus, tačiau Vyriausybės patvirtinta strateginio planavimo metodika taikoma atsainiai. Steigėjų ir bibliotekų parengtų strateginių planų kokybė prasta. Rekomenduojama skirti daugiau dėmesio strateginiam planavimui atskirų bibliotekas valdančių žinybų mastu bei kolektyviai rengiant bibliotekų strateginius dokumentus. Į šį procesą naudinga įtraukti bibliotekas. Tą parodė ir „Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros scenarijų tyrimas“, kurio produktyvumą ir sėkmę lėmė bibliotekų darbuotojų, ministerijų ir žinybų atstovų ir kitų socialinių partnerių dalyvavimas diskusijoje.
- Užtikrinti sistemingą bibliotekų darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimą visoje Lietuvos bibliotekų sistemoje. Vienas iš ypatingų bibliotekų potencialo elementų yra profesinė kompetencija, dėl kurios trūkumo gali prastėti bibliotekos intelektinės produkcijos kokybė. Taigi, labai svarbu kelti reikalavimus bibliotekų darbuotojų kompetencijai ir sudaryti sąlygas nuolat ją tobulinti. Iki 2013 metų Lietuvoje veikė „Bibliotekų specialistų kvalifikacijos kėlimo 2009-2013 metų programa“, tačiau kitų dokumentų nebuvo parengta.Sprendžiant šią problemą rekomenduojama: ištirti Lietuvos bibliotekų sistemos darbuotojų poreikius tobulinti kvalifikaciją, sukurti tarpžinybinę bibliotekų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo strategiją.
- Tinkamai reglamentuoti kultūros paveldo valdymą Lietuvos bibliotekose. Reikalingos konkrečios rekomendacijos dėl kultūros paveldo objektų nustatymo ir saugojimo bibliotekose. Augant kultūros paveldo objektų skaičiui, blogėja jų saugojimo sąlygos ilgalaikiam saugojimui nepritaikytose bibliotekų saugyklose, didėja bibliotekų veiklos kaštai. Su tokia pačia problema susiduria privalomąjį egzempliorių saugančios valstybinės reikšmės bibliotekos. Privalomojo egzemplioriaus saugojimo klausimą reikia spręsti valstybiniu mastu ir sistemingai, nurodant optimalų saugotojų skaičių ir įrengiant specialias saugyklas už didmiesčių ribų, kur saugojimo kaštai gerokai sumažėtų.
- Tobulinti Lietuvos bibliotekų veiklos vertinimo sprendimus ir priemones. Projekte LiBiTOP analizuojant steigėjų ir bibliotekų strateginius planus, veiklos rodiklius nustatytos dvi problemos: a) strateginiuose planuose neparenkami ir netaikomi tinkami veiklos vertinimo rodikliai; b) menka statistinių bibliotekų veiklos duomenų, reikalingų kokybiniams rodikliams skaičiuoti, kokybė ir patikimumas. Rekomenduojama apsvarstyti ir pritaikyti tarptautiniuose standartuose pateikiamus rodiklius, kurie atspindėtų ne tik aprūpinimo paslaugomis, bet ir jų panaudos, vidinių bibliotekų procesų našumo, potencialo teikti paslaugas aspektus.
Daugiau rekomendacijų bibliotekų vadovams ir ministerijoms bei steigėjams rasite galimybių studijos tekste.
