Projekto LiBiTOP baigiamoji konferencija "Lietuvos bibliotekos - kūrybingai visuomenei: idėjų žemėlapis"

Manto Pelakausko nuotrauka: kalba projekto vadovė Irena Krivienė

Gegužės 29 d. puikiai nuteikiančioje ir dalyvius įkvepiančioje Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro erdvėse vyko baigiamoji projekto LiBiTOP konferencija "Lietuvos bibliotekos - kūrybingai visuomenei: idėjų žemėlapis". Renginys skirtas pristatyti ir diskutuoti apie pagrindinius projekto rezultatus. Diskusijose dalyvavo bibliotekų vadovai ir vadybininkai, įvairių ministerijų ir žinybų, bibliotekų profesinių asociacijų ir organizacijų atstovai.

Konferenciją sudarė dvi dalys: įvadinė, lygiagrečios sekcijos. Įvadinėje dalyje išsamiai pristatyta projekto eiga, valdymas ir atlikti tyrimai. Jūsų dėmesiui pateikiame pranešimų skaidres.

Irena Krivienė, projekto LiBiTOP vadovė, apžvelgė projekto tikslus, eigą, valdymo ir tyrimo sprendimus.

Prof. dr. Elena Macevičiūtė aptarė bibliotekų scenarijų tyrimų rezultatus ir panaudojimą formuluojant rekomendacijas.

Doc. dr. Gintarė Tautkevičienė pristatė Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų strategijų ir veiklos vertinimo studiją.

Doc. dr. Zinaida Manžuch aptarė galimybių studijoje pateiktas rekomendacijas.

Mariaus Pelakausko nuotrauka: darbas sekcijose

Toliau diskusijose ir interaktyvus darbas tęsėsi teminėse sekcijose:

• Lietuvos bibliotekos 2023: optimaliausios veiklos strategijos. Šioje sekcijoje pristatyti Lietuvos bibliotekų ateities scenarijai iki 2023 m. ir svarstytos, kokios strategijos labiausiai tinkamos atskirų scenarijų situacijose. Dalyviai pabrėžė, kad svarbu kurti bibliotekų darbuotojų motyvavimo, kompetencijos kėlimo sistemą. Anot jų, ateityje bibliotekoms būtų perspektyvų pasiūlyti daugiau eksperimentinių e.paslaugų.
• Partnerystė - bibliotekų lyderystei. Šioje sekcijoje svarstyta svarbi galimybių studijos įžvalgą apie bendradarbiavimo tinklų stiprinimą Lietuvos bibliotekų sistemoje. Diskusijoje svarstytos bendradarbiavimo tarp viešųjų, mokyklų ir akademinių bibliotekų perspektyvos. Paaiškėjo, kad visos bibliotekos turi bendrų interesų vartotojų informacinio raštingumo ugdymo, bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimo, moksleivių profesinio orientavimo, pedagogų informacinio aprūpinimo ir kitose srityse. 

  

  Mariaus Pelakausko nuotrauka: darbas sekcijose

• Į vartotoją orientuotos bibliotekų paslaugos ir procesai. Ši sekcija skirta bibliotekų strategijų ir veiklos vertinimo studijos įžvalgai apie vidinių procesų tobulinimą aptarti. Nagrinėtos vartotojų lūkesčių ir vidinių bibliotekų procesų sąsajos, procesų tobulinimo perspektyvos.

Tikimės, kad šis projektas ir konferencija paskatins tolesnes diskusijas apie viso Lietuvos bibliotekų tinklo potencialo stiprinimą ir panaudojimą įvairiems valstybės tikslams įgyvendinti.

Parengta projekto LiBiTOP galimybių studija

Projektui LiBiTOP einant į pabaigą parengtas pagrindinis daugiau kaip dvejus metus trūkusių tyrimų rezultatas - Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų paskirties, funkcijų, paslaugų, ir valdymo plėtros galimybių studija. Galimybių studijoje pateikiamos rekomendacijos dėl 10 valstybinės reikšmės ir apskričių bibliotekų vaidmenų visoje Lietuvos bibliotekų sistemoje; steigėjams ir ministerijoms pateikti pasiūlymai dėl kiekvienos bibliotekos valdymo sprendimų per artimiausią dešimtmetį. Galimybių studija paremta visų projekto LiBiTOP mokslinių tyrimų rezultatais. 

Dokumente pateikiamos ir bendrosios bibliotekų valdymo rekomendacijos, kurios gali būti naudingos kuruojant ir koordinuojant visos Lietuvos bibliotekų sistemos plėtrą. Rekomendacijos grindžiamos įžvalgomis apie Lietuvos bibliotekų sistemos potencialą:

1.      Bibliotekų sistema – tai galinga įvairių valstybės programų įgyvendinimo informacinė infrastruktūra. Ugdydamos vartotojų informacijos gebėjimus, teikdamos sprendimams priimti, mokymuisi, tyrimams atlikti reikalingą informaciją ir konsultacijas, darbui, studijoms ir mokymuisi tinkamas erdves, bibliotekos padeda organizuoti sėkmingą žmonių veiklą įvairiose srityse. 

2.      Bibliotekų sistema – tai tankiausias, įvairius vartotojų poreikius tenkinantis valstybės institucijų tinklas. Lietuvos bibliotekų sistemą sudaro keli skirtingi bibliotekų tinklai, iš esmės pasiekiantys visus Lietuvos gyventojus ir tenkinantys įvairius jų poreikius (mokslo, studijų, mokymosi visą gyvenimą, sprendimų priėmimo, profesinius, kultūrinius, socialinės integracijos ir kt.). Kito tokio masto ir įvairovės organizacijų sistemos Lietuvoje nėra. Organizuojant paslaugų teikimą per visas tam tikro tinklo nares, galima pasiekti didžiulę vartotojų auditoriją, t.y. taip sustiprinamas teikiamos paslaugos, vykdomos programos poveikis.

3.      Bibliotekų sistemos indėlis vykdant valstybės prioritetus iš esmės yra horizontalus ir apima valstybės švietimo, mokslo, kultūros, informacinės visuomenės, socialinės, sveikatos apsaugos, inovacijų, regioninės politikos įgyvendinimo sritis. Bibliotekos gali būti įvairių valstybės programų ir paslaugų, pvz., e.valdžios, e.sveikatos ir kt. sklaidos kanalas. Šį kanalą savo poreikiams gali panaudoti visos Vyriausybės žinybos, skirdamos išteklius tokioms programoms įgyvendinti ir nekurdamos veiklą dubliuojančių struktūrų.

Galimybių studijoje parengtos septynios rekomendacijos dėl valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų (be to, ir viešųjų, mokslinių, specialiųjų bibliotekų) valdymo:

• Sukurti nacionalinę bibliotekų strategiją. Galimybių studijoje atlikta analizė parodė, kad bibliotekos sėkmingiausiai ir efektyviausiai funkcionuoja, kai valstybė jas įtraukia į savo tikslų įgyvendinimo procesus ir programas. Projekte LiBiTOP atlikti tyrimai atskleidė, kad šiuo metu Lietuvos strateginiuose dokumentuose bibliotekos matomos menkai, o bibliotekų strategijų nesukurta; steigėjai nesuvokia bibliotekų potencialo ir nekelia joms jokių strateginių tikslų, t. y. bibliotekos neturi jokių veiklos gairių, kuriomis galėtų vadovautis. Tokie tyrimo rezultatai akivaizdžiai rodo būtinybę kurti nacionalinę strategiją. 
• Įsteigti tarpžinybinę bibliotekų valdymo agentūrą, kuri kurtų tarpžinybines bibliotekų veiklos programas, aprūpintų jas lėšomis ir užtikrintų jų įgyvendinimą. Toks bibliotekų tinklo valdymo sprendimas būtinas atsižvelgiant į tai, kad bibliotekos leidžia įgyvendinti įvairių žinybų prioritetus. Pastarųjų metų patirtis parodė, kad bibliotekų valdymas ir prioritetų nustatymas atskirose žinybose skatina vienpusį bibliotekų vaidmenų suvokimą, akcentuojant tik vieną aspektą (pvz., kultūros). Svarbu, kad naujos sukurtos tarpžinybinės institucijos veikloje dalyvautų visi Lietuvos bibliotekų sistemos valdytojai, o taip pat ir suinteresuotos žinybos.
• Atnaujinti Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymą, apibūdinant visų Lietuvos bibliotekų sistemos narių vaidmenis ir steigėjų funkcijas ir atsakomybę.
• Įtraukti bibliotekas į ministerijų strateginių planų bei bibliotekų veiklos strategijų kūrimą. Projekto LiBiTOP tyrimų rezultatai patvirtino, kad daugelis bibliotekų suvokia savo misiją, nustato strateginius prioritetus, tačiau Vyriausybės patvirtinta strateginio planavimo metodika taikoma atsainiai. Steigėjų ir bibliotekų parengtų strateginių planų kokybė prasta. Rekomenduojama skirti daugiau dėmesio strateginiam planavimui atskirų bibliotekas valdančių žinybų mastu bei kolektyviai rengiant bibliotekų strateginius dokumentus. Į šį procesą naudinga įtraukti bibliotekas. Tą parodė ir „Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros scenarijų tyrimas“, kurio produktyvumą ir sėkmę lėmė bibliotekų darbuotojų, ministerijų ir žinybų atstovų ir kitų socialinių partnerių dalyvavimas diskusijoje.
• Užtikrinti sistemingą bibliotekų darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimą visoje Lietuvos bibliotekų sistemoje. Vienas iš ypatingų bibliotekų potencialo elementų yra profesinė kompetencija, dėl kurios trūkumo gali prastėti bibliotekos intelektinės produkcijos kokybė. Taigi, labai svarbu kelti reikalavimus bibliotekų darbuotojų kompetencijai ir sudaryti sąlygas nuolat ją tobulinti. Iki 2013 metų Lietuvoje veikė „Bibliotekų specialistų kvalifikacijos kėlimo 2009-2013 metų programa“, tačiau kitų dokumentų nebuvo parengta.Sprendžiant šią problemą rekomenduojama: ištirti Lietuvos bibliotekų sistemos darbuotojų poreikius tobulinti kvalifikaciją, sukurti tarpžinybinę bibliotekų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo strategiją.
• Tinkamai reglamentuoti kultūros paveldo valdymą Lietuvos bibliotekose. Reikalingos konkrečios rekomendacijos dėl kultūros paveldo objektų nustatymo ir saugojimo bibliotekose. Augant kultūros paveldo objektų skaičiui, blogėja jų saugojimo sąlygos ilgalaikiam saugojimui nepritaikytose bibliotekų saugyklose, didėja bibliotekų veiklos kaštai. Su tokia pačia problema susiduria privalomąjį egzempliorių saugančios valstybinės reikšmės bibliotekos. Privalomojo egzemplioriaus saugojimo klausimą reikia spręsti valstybiniu mastu ir sistemingai, nurodant optimalų saugotojų skaičių ir įrengiant specialias saugyklas už didmiesčių ribų, kur saugojimo kaštai gerokai sumažėtų.
• Tobulinti Lietuvos bibliotekų veiklos vertinimo sprendimus ir priemones. Projekte LiBiTOP analizuojant steigėjų ir bibliotekų strateginius planus, veiklos rodiklius nustatytos dvi problemos: a) strateginiuose planuose neparenkami ir netaikomi tinkami veiklos vertinimo rodikliai; b) menka statistinių bibliotekų veiklos duomenų, reikalingų kokybiniams rodikliams skaičiuoti, kokybė ir patikimumas. Rekomenduojama apsvarstyti ir pritaikyti tarptautiniuose standartuose pateikiamus rodiklius, kurie atspindėtų ne tik aprūpinimo paslaugomis, bet ir jų panaudos, vidinių bibliotekų procesų našumo, potencialo teikti paslaugas aspektus. 

Daugiau rekomendacijų bibliotekų vadovams ir ministerijoms bei steigėjams rasite galimybių studijos tekste.

Kviečiame dalyvauti baigiamojoje projekto LiBiTOP konferencijoje

Kviečiame dalyvauti projekto LiBiTOP baigiamojoje konferencijoje "Lietuvos bibliotekos - kūrybingai visuomenei: idėjų žemėlapis".

Renginys vyks gegužės 29 d. Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC), Vilniuje.

Konferencijoje siekiama išsamiai pateikti projekto pagrindinius rezultatus ir surengti diskusijas apie reikšmingiausias projekto išvadas ir rekomendacijas:

• Diskutuoti apie bibliotekų raidos strategijas ateities scenarijuose iki 2023 m. 
• Aptarti galimybių studijoje išryškėjusį bibliotekų bendradarbiavimo potencialą. 
• Nagrinėti bibliotekų veiklos vertinimo tyrime paaiškėjusias bibliotekų paslaugų ir procesų pritaikymo vartotojų poreikiams perspektyvas. 

Konferencija skirta Lietuvos bibliotekų aukščiausios ir vidutinės grandies vadovams, bibliotekų veiklą kuruojančių ir šių institucijų veikla suinteresuotų ministerijų ir žinybų specialistams, profesinių bibliotekų asociacijų, bibliotekų organizacijų ir konsorciumų atstovams, bibliotekininkystės mokslininkams ir tyrinėtojams.

Programoje numatyta bendroji rezultatų pristatymo dalis ir interaktyvių diskusijų sekcijos, kuriose aptariami reikšmingiausi projekto tyrimo rezultatai. Diskusijoms paskatinti lygiagrečiose sekcijose taikomi interaktyvaus individualaus ir grupinio darbo metodai bei kūrybinės užduotys. Daugiau informacijos: http://www.libitop.mb.vu.lt/

Parengtas Lietuvos apskričių ir valstybinės reikšmės bibliotekų strategijų ir veiklos vertinimo tyrimas

Projekto LiBiTOP tyrėjai dalinasi su tinklaraščio skaitytojai dar vienu didelės apimties tyrimu. Tai "Lietuvos apskričių ir valstybinės reikšmės bibliotekų strategijų, kokybinių ir kiekybinių veiklos rodiklių tyrimas". Tyrimu siekiama įvertinti, ar ir kiek sėkmingai šios bibliotekos atlieka Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatyme joms numatytus vaidmenis. Šio tyrimo ypatumas yra tai, kad jis orientuotas į bibliotekų strategijas ir veiklą istorinėje penkių metų perspektyvoje siekiant nustatyti dominuojančias bibliotekų veiklos tendencijas.

Ataskaitoje įgyvendinami du uždaviniai: analizuojama, ar bibliotekos formuluoja tinkamas strategijas įstatymo numatytiems vaidmenims įgyvendinti; vertinama, ar bibliotekos sugeba efektyviai įgyvendinti joms pavestus vaidmenis. Bibliotekų strategijų ir veiklos tyrimo chronologiniai rėmai apima 2008-2012 metų laikotarpį. Toks tyrimo laikotarpis pasirinktas siekiant stebėti bibliotekų strategijų ir veiklos pokyčius, kurie vyko kintančiomis ekonominėmis sąlygomis.

Tyrimo ataskaita susideda iš dešimties atvejo studijų, kurių kiekviena skirta vienai tiriamai bibliotekai. Atvejų studijos yra tipinės struktūros. Kiekvieną studiją sudaro: a) bibliotekos strateginių planų analizė; b) bibliotekos fokusuotos grupinės diskusijos analizė; c) bibliotekos veiklos rodiklių vertinimas ir d) išvados. Mokslinėje ataskaitoje taip pat pateikiama tyrimo santrauka, išvados, priedai.

Įgyvendintas tyrimas, kuris gali būti laikomas šiuo metu išsamiausia Lietuvoje atlikta bibliotekų veiklos vertinimo analize. Tyrimo metu:
• Surengtos 10 fokusuotų grupinių diskusijų, kuriose dalyvavo net 83 tiriamų bibliotekų darbuotojai.
• Išanalizuotas 41 strateginis ir metinis veiklos planas.
• Įvykdyta 10 vartotojų apklausų, gauti atsakymai iš 2546 vartotojų.
• Atliktos 7 aptarnaujamų bibliotekų apklausos, apklausti 1075 bibliotekų darbuotojai.
• Paskaičiuota 130 rodiklių (neįskaitant vartotojų ir bibliotekų darbuotojų apklausų).

Atlikus tyrimą padarytos išvados dėl bibliotekų strategijų ir veiklos būklės.
Ištyrus visų bibliotekų strateginius planus (rengtus pačių bibliotekų ar jų steigėjų) paaiškėjo, kad Lietuvos Vyriausybės metodika paremta strateginio planavimo sistema šiuo metu neveiksminga ir funkcionuoja tik formaliai – neskatina naujovių diegimo bibliotekose, adekvataus reagavimo į pokyčius. Taip yra todėl, kad strateginiuose planuose labai daug tikslų ir uždavinių, orientuotų į bibliotekų rutininę veiklą; bibliotekų potencialas suprantamas siaurai; valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ypatingi vaidmenys, kurie svarbūs visame Lietuvos bibliotekų tinkle – nematomi arba matomi nepakankamai; strateginiai planai labiausiai orientuoti į lėšų paskirstymą. Esant neefektyviai valstybinio strateginio planavimo sistemai daugelyje bibliotekų strateginis planavimas vyksta neformaliai, vidinėms bibliotekų reikmėms savarankiškai rengiami strateginiai dokumentai. Dėl nekonkretaus valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų vaidmenų apibūdinimo teisės aktuose kiekviena biblioteka interpretuoja ir vykdo juos labai individualiai.

Išanalizavus bibliotekų veiklą išskirtos daugeliui bibliotekų būdingos stiprybės ar silpnybės, kurios turi įtakos sėkmingam bibliotekų vaidmenų įgyvendinimui. Bendros bibliotekų stiprybės – tai kompetentingas bibliotekos personalas; turtingas kultūros paveldo fondas, tinkamai užtikrintas jo matomumas ir prieinamumas vartotojui; gebėjimas pasinaudoti alternatyviais finansavimo šaltiniais; gebėjimas aprūpinti vartotojus tradicinėmis bibliotekos paslaugomis; bibliotekos mokymų centro vaidmens pripažinimas regione ir paslaugų paklausa (apskričių viešosioms bibliotekoms); aptarnaujamos tikslinės vartotojų grupės (jų dalies) unikalumas.

Nustatyta, kad bendrosios silpnybės, kurios būdingos kelioms ar daugeliui tirtų bibliotekų – tai mažėjantis informacijos išteklių ir paslaugų aktualumas vartotojams; negebėjimas pasiekti reikšmingos tikslinės vartotojų grupės dalies; menkas vartotojų naudojimasis elektroninėmis bibliotekos paslaugomis; infrastruktūros problemos; neužtikrintos nuolatinio personalo profesinio tobulėjimo galimybės ilgalaikėje perspektyvoje; efektyvaus ir racionalaus išteklių valdymo ir darbo našumo problemos.

Atliekant tyrimą paaiškėjo pagrindiniai apribojimai, kurie trukdė rinkti ir apibendrinti duomenis bei gali tapti kliūtimi atliekant tokio pobūdžio tyrimus ateityje. Tai nestandartizuotas statistinės informacijos kaupimas bibliotekose, skirtingomis interpretacijomis paremti skaičiavimai ir duomenų kokybės kontrolės trūkumas nacionaliniame statistikos LIBIS modulyje; kultūros paveldo dokumentų apskaitos ir jos teisinio reglamentavimo spragos.

Viešųjų bibliotekų scenarijai 2023 m. pristatyti tarptautinėje konferencijoje

2013 m. lakpričio 5 d. vykusioje tarptautinėje konferencijoje "Bibliotekos socialiniams pokyčiams 2013: Baltijos regiono patirtis" pristatytas ir projekto LiBiTOP scenarijų kūrimo tyrimas. Pranešime detaliau nagrinėti viešųjų bibliotekų ateities scenarijai. Konferencijos svetainėje galima peržiūrėti pranešimo vaizdo įrašą.

Bibliotekų ateitis: galimybės, grėsmės ir sėkmingos veiklos perspektyvos

Parengta penkis mėnesius trukusio projekto LiBiTOP valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros tyrimo ataskaita. Šioje ataskaitoje nuodugniai išdėstytas beveik pusmečio duomenų analizės darbo rezultatas - 16 tiriamų bibliotekų scenarijų. Scenarijai sukurti penkioms apskričių viešosioms bibliotekoms, dviems specialiosioms medicinos ir technikos bibliotekoms, dviems mokslinėms bibliotekoms ir Lietuvos aklųjų bibliotekai.

Kadangi tyrimo ataskaitos apimtis įspūdinga, patariame pirmiausiai perskaityti patarimus, kaip skaityti scenarijus (4 priedas), scenarijų aprašus (5 priedas) ir rezultatų aptarimą, kuriame išryškinami scenarijų bendrybės ir skirtumai (9 skyrius). Scenarijai gali būti naudingi ne tik valstybinės reikšmės ir apskričių viešosioms, bet visoms viešosioms, specialiosioms ir mokslinėms bibliotekoms.

Priminsime, kad scenarijai – tai organizacijos ateities plėtros alternatyvos arba vaizdiniai. Tai sumodeliuotos ateities situacijos, kurios leidžia organizacijai įvertinti:

• kokias problemas turėtų išspręsti organizacija, kad sėkmingai įgyvendintų savo misiją ateityje,
• kokių veiksmų turėtų imtis organizacija, kad optimaliai pasinaudotų ateityje atsiveriančiomis galimybėmis ir išvengtų arba sumažintų grėsmių neigiamą poveikį.

Scenarijus kiekvienai iš tiriamų bibliotekų grupė sudarė keturios ateities alternatyvos. Jas sukuria dvi bibliotekoms svarbiausios ir nenuspėjamiausios jėgos, kurios gali turėti didžiulį pokytį bibliotekų veiklai. Šios jėgos, kintančios priešingomis kryptimis sudarė scenarijų matricą. Scenarijų matrica rodo keturias situacijas, kuriose ateityje gali atsidurti biblioteka. Šios situacijos atspindi visas jėgų, dėl kurių ateities kaitos abejojama, pokyčių galimybes. Todėl, kad tinkamai pasiruoštų ateičiai, biblioteka turi išnagrinėti ir atsižvelgti į visus keturis scenarijus.

Scenarijuose išryškėjo tai kas bendra visoms bibliotekoms. Pavyzdžiui, didelę įtaką Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities raidai turi šalies ekonominė būklė. Ekonominis aspektas vienaip ar kitaip atsispindėjo visų tiriamų bibliotekų scenarijų matricose. Specialiosioms medicinos ir technikos bei mokslinėms bibliotekoms skirtuose scenarijuose šalies ekonominės būklės poveikis tiesmukiškas – taip pavadinta viena iš abiejų bibliotekų tipų scenarijus formuojančių jėgų. Kitų tiriamų bibliotekų scenarijuose ekonominiai aspektai atsiranda netiesiogiai, bet tai nesumažina jų poveikio bibliotekų ateities raidai. Apskričių viešųjų bibliotekų ateities raidai poveikį turi valstybės ekonominė politika. Ekonominė politika apibrėžia valstybės požiūrį į šalies ūkio tvarkymą ir, atitinkamai, strateginius lėšų skirstymo prioritetus. Tokiems strateginiams prioritetams turi įtakos ir valstybės valdymo orientacija. Dalyvių įžvalgos leido suformuluoti neoliberalios ir socialinės pakraipos ekonominės politikos plėtojimo kryptis.

Taip pat tyrimo rezultatai leido suformuluoti bibliotekoms ateityje galimai kilsiančias grėsmes ir galimybes:

Grėsmės

Viena didžiausių grėsmių bibliotekų veiklai, ateinančių iš išorės, yra joms skiriamų išteklių mažėjimas, susijęs su blogėjančia ekonomine padėtimi.

Kita iš išorės ateinanti grėsmė, tai visuomenės ir vartotojo poreikio bibliotekai mažėjimas, kurį lemia prieigos prie informacijos šaltinių alternatyvos: alternatyvių informacijos tiekėjų atsiradimas, pigi lengvai prieinama piratinė informacija, vartotojų asmeninių informacijos įsigijimo galimybių ir išteklių augimas arba priešingai – vartotojų auditorijos išnykimas dėl nepalankių ekonominių sąlygų, bibliotekų reikšmės nepripažinimas valstybės mastu.

Poreikio bibliotekoms nunykimas susijęs su bendresne grėsme, kurią galima įžvelgti scenarijų strategijose – tai kintantys bendruomenių ir vartotojų informacijos poreikiai bei elgsena. Savaime pats kitimas nėra ypatingai didelė grėsmė, tačiau pokyčių greitis ir pobūdis išaugus prieigos prie informacijos galimybėms gali sumažinti bibliotekos reikšmę visuomenei ir jos nariams.

Kai kuriuose scenarijuose atsiranda informacijos perkrovos ir taršos grėsmė, kuri sumažina žmonių galimybes tinkamai naudotis informacija arba reikalauja labai didelės informacinės kompetencijos. Vienu atveju tai vyksta dėl piratinio informacijos naudojimo augimo, o kitu dėl atviros prieigos plėtojimosi. Abiem atvejais atsiranda poreikis nustatyti informacijos kokybę. Todėl bibliotekoms keliamas labai sudėtingas ir didelės kompetencijos (o tuo pačiu ir išteklių) reikalaujantis uždavinys organizuoti informacijos išteklius pagal kokybinius požymius ir paprastinti jų naudojimą.

Galimybės

Viena ryškiausių galimybių daugelyje scenarijų bibliotekoms sudaro informacijos šaltinių, formatų ir prieigos kanalų gausėjimas, kuris vyksta dėl įvairių priežasčių: atviros prieigos įsitvirtinimo, gausėjančių informacijos gamintojų ir tiekėjų skaičiaus, o tuo pačiu gausėjančių informacijos gaminių pasiūlos bei tobulėjančios IRT. Bibliotekos šiuo atveju gali tapti arba pagrindiniais teisėtos arba brangios informacijos tiekėjais, arba informacijos gamintojų ir tiekėjų partneriais , arba informacijos gaminių vertintojais ir kokybės ženklintojais.

Kita reikšmingą ir paradoksalią galimybę bibliotekoms atveria ekonomiškai ir technologiškai pajėgūs vartotojai, kurie gauna galimybę įsigyti ir valdyti informacijos išteklius savarankiškai. Viena vertus, šis bruožas lemia vieną iš reikšmingiausių grėsmių, t.y. poreikio bibliotekai mažėjimą ir nunykimą. Antra vertus, jį galima išnaudoti ir kaip galimybę bibliotekoms peržiūrėti ir keisti tradicinius uždavinius ir vaidmenis pagal pakitusias vartotojų galimybes.

Ištobulėję verslo modeliai ir būdai pritaikyti viešosioms institucijoms taip pat sudaro galimybę bibliotekoms įtvirtinti savo pozicijas ir valstybėje, ir vartotojų bendruomenėse, ir informacijos rinkose. Tokių modelių taikymas minimas scenarijuose nepriklausomai nuo pagrindinių jėgų veikimo krypties.

Dar vieną galimybę valstybinės reikšmės ir regionų bibliotekoms suteikia egzistuojančių bibliotekų tinklų ir kitų bibliotekų gana tradicinis bendradarbiavimo poreikis. Jo pagrindu Bibliotekų įstatyme numatoma nagrinėjamos grupės bibliotekų koordinavimo ir metodinio konsultavimo joms priskirtame bibliotekų tinkle funkcija. Ši galimybė išryškėja kiekviename visų tipų bibliotekų scenarijuje, nors ir įgauna skirtingas formas: bendro išteklių įsigijimo, konsultacijų kitoms bibliotekoms komercializavimo, tinklo koordinavimo, savivaldybės viešųjų bibliotekų tinklo efektyvumo ir bendrų modelių kūrimo, bendros tinklo bibliotekininkų kompetencijos didinimo ir pan.

Tikimės, kad bibliotekų vadovai pasinaudos scenarijais ir patarimais (4 priedas), kaip juos integruoti į strateginio planavimo procesą.

Pristatome bibliotekų veiklos vertinimo ekspertus

Projekto LiBiTOP komanda pradeda parengiamuosius darbus trečiajam projekto tyrimui - bibliotekų veiklos  strategijų, kokybinių ir kiekybinių rodiklių vertinimui. Sukurti tyrimo metodiką ir įvertinti jos kokybę padės taprtautiniai bibliotekų veiklos vertinimo ekspertai - dr. Roswitha Poll (Vokietija) ir Michael Heaney (Jungtinė Karalystė).

Dr. Roswitha Poll vadovauja ISO komitetui "Kokybė - statistika ir veiklos vertinimas", darbo grupėms "Tarptautinė bibliotekų statistika", "Bibliotekų pastatų statistika", "Bibliotekų poveikio vertinimo metodai ir procedūros". 1987-2004 m. ji vadovavo Miunsterio universiteto bibliotekai, o šiandien aktyviai dalyvauja bibliotekų ir informacijos sistemų valdymo ir vertinimo projektuose. Lietuvos bibliotekininkystės specialistams  dr. Roswitha Poll žinoma kaip viena iš knygos Measuring quality: performance measuremenet in libraries (2007) autorių.

Michael Heaney iki 2012 metų ėjo Oksfordo universiteto Bodlėjaus bibliotekos vykdomojo sekretoriaus pareigas. Jo darbas siejosi su strateginiu planavimu, bibliotekos veiklos vertinimu, įskaitant Libqual veiklos vertinimo metodikos taikymą. 2001-2009 m. Michael buvo IFLA Statistikos ir vertinimo komiteto nariu, 2003-2007 m. vadovavo šio komiteto darbui. Šiandien Michael Heaney konsultuoja įvairių šalių bibliotekininkus ir bibliotekas strateginio planavimo ir veiklos vertinimo klausimais. Jis taip pat yra IFLA publikacijų serijos redaktorius.





Birželio 10-12 d. ekspertai lankysis Vilniuje ir susipažins su tiriamomis bibliotekomis bei bendraus su Lietuvos bibliotekininkystės ir informacijos specialistais ir LiBiTOP komanda.