Mus konsultuoja: pristatome scenarijų planavimo ekspertus

Projekte LiBiTOP numatyta taikyti vis dar naujove Lietuvoje laikomą scenarijų planavimo (angl. scenario planning) metodą. Šis metodas jau seniai taikomas užsienio šalių privačiame ir viešajame sektoriuje. Siekiant užtikrinti Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities scenarijų kūrimo tyrimo kokybę projekto tyrėjus konsultuoja užsienio ekspertai. Birželio 12-14 d. ekspertai lankėsi Lietuvoje, susipažino su tiriamosiomis bibliotekomis, dalyvavo seminare su Lietuvos bibliotekininkystės ir mokslo ir studijų sistemos įžvalgos tyrimo grupės atstovais. Norėtumėme trumpai pristatyti užsienio ekspertus.

dr. Alex D. Wright
Aleksas yra mokslininkas bei konsultantas, dirbantis strategijų kūrimo srityje, ypač taikant scenarijų planavimo metodus strategijoms kurti. Jis dėsto Atviro universiteto verslo mokykloje, Jungtinėje Karalystėje. Aleksas intensyviai dalyvauja tarptautiniuose ir nacionalinėse projektuose padedamas verslo ir viešojo sektoriaus organizacijoms sukurti strategijas ir pasiekti savo tikslų. Jis konsultavo scenarijų planavimo klausimais kuriant prestižinę Oksfordo universiteto Templtono kolegijos Vadovų rengimo programą. Aleksas aktyviai skleidžia patirtį tarptautinėse konferencijose, kuriant ir įgyvendinant studijų programas, skelbia straipsnius prestižiniuose tarptautiniuose vadybos mokslo žurnaluose. Aleksas turi didžiulę scenarijų planavimo metodo taikymo patirtį. 2003-2007 metais jis konsultavo Accor verslo ir laisvalaikio viešbučių grupę ir dirbo su Novotel ir Mercure viešbučių tinklų valdymo komandomis. Šiame projekte jis vadovavo tris metus trukusiam scenarijų kūrimo procesui. Aleksas aktyviai įsitraukęs į viešojo ir privataus sektoriaus organizacijų mokymus, kaip taikyti scenarijų planavimo metodą. Naujasis darbas šioje srityje 2012 metais  vykdytas nuotolinis scenarijų planavimo projektas, skirtas Jungtinės Karalystės švietimo sektoriuje veikiančioms organizacijoms.

Alain Wouters
Alainas - tai tarptautinį pripažinimą pelnęs ekspertas, dirbantis sprendžiant sudėtingas strategines problemas. Jis yra tarptautinės konsultacinės kompanijos Whole systems (Belgija) steigėjas ir direktorius, Pasaulinio verslo tinklo (angl. Global Business Network) narys. Pažymėtina, kad savo karjerą Alainas pradėjo Shell korporacijoje, kuri žinoma kaip scenarijų planavimo metodo taikymo pionerė. Iki 1994 metų Alainas dirbo vyriausiu analitiku Shell korporacijos Planavimo koordinavimo grupėje, kuri buvo atsakinga už scenarijų kūrimą. Šiuo metu Alainas dalyvauja eksperto vaidmenyje koordinuojant scenarijų planavimo metodo taikymą regioniniuose, tarptautiniuose projektuose, ypač konflikto zonose ir pasaulio "karštuose taškuose". Jo naujausi scenarijų kūrimo projektai: 2012 m. Europos ateitis (Aspen Institute France), 2010 m. Viduržemio jūros scenarijai (Marokas, Pasaulio ekonomikos forumas); 2009 m. - Šveicarijos ateitis 2030 (Šveicarijos federalinė kanceliarija); 2009 m. - Metalo ir kasybos scenarijai 2030 (Pietų Afrika, Pasaulio ekonomikos forumas).

Valia keistis ir keisti: pristatome pirmą projekto LiBiTOP tyrimą

Pristatome pirmąjį projekto LiBiTOP tyrimą  –  Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų plėtros veiksnių ir tendencijų analizę. Šiame tyrime siekta nustatyti Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų išorės aplinkos veiksnius ir tendencijas, kurie turės poveikį tiriamų bibliotekų veiklai per artimiausius 5–10 metų. Šiam pranešimui neatsitiktinai pasirinkome intriguojantį pavadinimą Valia keistis ir keisti... Gyvename tokiu metu, kai bibliotekoms atsiveria nemažai galimybių, tačiau esama ir grėsmių. Bet svarbiausia, turbūt, tai, kad ateitis priklausys nuo pačios bibliotekinės bendruomenės aktyvumo, kuriam poreikis vis didėja... Tačiau apie viską paeiliui.

Pagrindinis tyrimo objektas – valstybinės reikšmės ir apskričių viešosios bibliotekos, kaip Lietuvos bibliotekų tinklo sudedamoji dalis. Šioms bibliotekoms Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatyme numatytos išskirtinės kitų tinklo narių veiklos koordinavimo ir/ar metodinės pagalbos funkcijos. Lietuvos valstybinės reikšmės bibliotekos išskirtinį statusą įgijo ir dėl turtingų kultūros paveldo išteklių bei atliekamų funkcijų unikalumo.

Tyrime: 

•  Apibrėžti Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų sampratos, jų ištakos, vaidmenys Lietuvos bibliotekų sistemoje.
• Ištirti panašių užsienio bibliotekų rūšių veiklos veiksniai ir tendencijos.
• Ištirti Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešosioms bibliotekoms įtaką turintys politiniai-teisiniai, ekonominiai, socialiniai-kultūriniai ir technologiniai veiksniai.
• Išnagrinėti Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų veiklos tendencijos, turėsiančias poveikį šioms bibliotekoms per artimiausius 5–10 metų, kurias išskiria šių bibliotekų vadovai ir bibliotekų pagrindinės suinteresuotosios grupės.

Tyrimams naudoti įvairūs metodai ir skirtingi šaltiniai. Visumoje taikyti mokslinių publikacijų, PEST analizės, pusiau struktūruoto interviu, kokybinės turinio analizės metodai. Toks duomenų gavimo būdų ir priemonių derinys leidžia sukurti išsamų bibliotekų veiklos tendencijų sąrašą, nustatyti, kurios iš jų veikia pasauliniu mastu, o kurios būdingos tik Lietuvai.

Tyrimo rezultatai skiriami pagrindinėms projekto tikslinėms grupėms – valdžios institucijoms, kuruojančioms Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų veiklą, tiriamų bibliotekų vadovams.  Jie taip pat bus panaudoti įgyvendinant antrąjį projekto LiBiTOP tyrimų etapą – kuriant tiriamų bibliotekų ateities plėtros scenarijus.

Išnagrinėjus tyrinėjamų bibliotekų sąvokas nustatyta:

a)              Lietuvos apskričių viešosios bibliotekos priklauso specifiniam bibliotekų tipui. Jas galima apibendrintai pavadinti regioninėmis viešosiomis bibliotekomis. Regioninės viešosios bibliotekos – tai atskiras bibliotekų tinklo elementas įvairiose pasaulio šalyse. Dažniausiai tokios bibliotekos atlieka viešųjų bibliotekų regioninio tinklo koordinatorių ir kompetencijos centrų vaidmenį. Šias bibliotekas iš kitų išskiria tai, kad jos teikia paslaugas ne tik  gyventojams, bet pačioms viešosioms bibliotekoms. Lietuvoje vyrauja tam tikras apskričių viešųjų bibliotekų paskirties neapibrėžtumas, ją galima tik numanyti iš bendro funkcijų rinkinio.

b)             Valstybinės reikšmės bibliotekos – tai ne atskiras bibliotekų tipas, o statusas, suteikiamas bibliotekai, jei ji atitinka tam tikrus kriterijus. Šios bibliotekos pagal įstatymą turėtų atlikti atitinkamų bibliotekų veiklos koordinavimo ir metodinės pagalbos funkcijas, tačiau bibliotekų nuostatuose nuosekliau įtvirtinta tik antroji funkcija. Dvi valstybinės reikšmės bibliotekas galima priskirti mokslinių tipui (LMAVB ir VUB), o tris specialiųjų (LAB, LMB ir LTB).

Pagrindinis šios ataskaitos rezultatas – bibliotekų veiklai įtakos turinčių veiksnių ir tendencijų sąrašas, apimantis bendras pasaulio mastu veikiančias tendencijas, Lietuvos makro aplinkos pokyčius bei tendencijas, matomas bibliotekų mikro aplinkoje.

Užsienio bibliotekų veiklos veiksniai ir tendencijos atskleidė, kad ir mokslines, ir regionines bibliotekas veikia vykdomos mokslo bei administracinės reformos bei keičiami autorių ir gretutinių teisių įstatymai. Jų finansavimas nuolat mažėja, todėl bibliotekos priverstos taikyti verslo modelius bei ieškoti sąjungininkų ginti savo bei viešąjį interesą visuomenės informavimo srityse. Bibliotekoms svarbūs demografiniai pokyčiai bei visuomenės požiūris į bibliotekas, reikalaujantis neatsisakyti tradicinių su knyga susijusių paslaugų, tačiau taip pat atliepti naujus poreikius viešosioms erdvėms bei technologijoms, priartinančioms bibliotekų paslaugas prie vartotojų, sukuriančios naujus bibliotekų ir bibliotekininkų kaip tarpininkų tarp IRT ir vartotojų vaidmenis bei poreikį nuolat sekti technologijų ir vartotojų informacinės elgsenos pokyčius.

Lietuvos valstybinės reikšmės ir viešųjų bibliotekų makro aplinkos PEST analizė patvirtino, kad ir Lietuvos bibliotekas veikia pasaulinės tendencijos, tačiau yra ir tik Lietuvai būdingų veiksnių bei jų kaitos procesų. Nors abi bibliotekų grupės turi galimybę dalyvauti nacionalinių strategijų įgyvendinimo projektuose, jų vaidmuo politiniuose procesuose lieka nematomas, o tai kelia realią grėsmę, kad bibliotekų sukaupti ištekliai, kompetencijos ir kitas potencialas liks nepanaudoti arba bent jau nebus efektyvūs, o šalia jų atsiras veiklą dubliuojančios struktūros. Be to, ypatingai didelę reikšmę Lietuvos bibliotekų sistemai ir tinklams turi didėjanti emigracija, kuri gali nulemti ženklų bibliotekų skaičiaus mažėjimą, o taip pat mažėjantį poreikį jų paslaugoms.

Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų veiklos tendencijos per artimiausius 5–10 metų buvo nustatomos naudojant interviu su bibliotekų suinteresuotųjų grupių atstovais ir vadovais metodą. Nustatytos net 33 tendencijos, kurių dalis sutampa su tarptautiniu ir Lietuvos mastu veikiančiomis makro aplinkos tendencijomis, o 18 apibūdina mikro aplinkos tendencijas. Iš jų reikėtų pabrėžti tokius veiksnius, kaip santykiai su steigėjais ir vartotojais bei bendruomenėmis, nes jie yra natūralūs bibliotekų sąjungininkai ir formuojant tinkamus santykius bei atliepiant jų poreikiams bibliotekos gali įtvirtinti savo pozicijas visuomenėje. Santykiai su tiekėjais, atrodo, vis labiau įgyja konkurencinį pobūdį dėl naujų technologijų bendrų grėsmių ir suteikiamų galimybių visai įvairaus turinio gamybos ir sklaidos sistemai. Tačiau ir šiuos santykius bibliotekos gali paveikti teigiama linkme, jei tinkamai išnaudos svarbiausius privalumus, kaip antai, viešos nemokamos paslaugos, per ilgą laiką sukauptos patirties ir naudos tiems patiems tiekėjams suteikimo. Galimybių plėsti paslaugų spektrą, tarpininkauti tarp informacijos vartotojų, informacijos išteklių ir IRT, teikti mokymo visą gyvenimą galimybes ir kitų yra nemažai, ir jas bibliotekų vadovai suvokia bei įvardina. Tačiau visų jų veiksmingam išnaudojimui aiškiai trūksta sutartinų veiksmų bei kryptingos strategijos.